Viena klaida lėmė visoje šalyje išaugusias kainas: per klaidą išaugo gyventojų pensijos, algos ir nuomos kaina

Paaiškėjo, kad skaičiuojant elektros kainas buvo padaryta klaida, o tai lėmė dirbtinai išpūstą infliacijos rodiklį. Skaičiuojama, kad metinis infliacijos lygis galėjo išaugti net iki 4 proc.

Šis netikslumas turėjo realių pasekmių, nes per greitai pradėtos kelti pensijos, peržiūrimos nuomos sutartys ir atlyginimai augo sparčiau nei iš tikrųjų reikėjo. Viskas dėl to, kad dauguma šių dalykų yra tiesiogiai susiję su oficialiai skelbiama infliacija.

Po karo Ukrainoje pradžios Europą sukrėtė energetikos krizė, o kainos kilo visur. Lietuvoje infliacija buvo peržengusi net 20 proc. ribą, panašūs procesai vyko ir Estijoje. Tačiau Estijos statistikos tarnyba tuo metu pasikliovė metodika, kuri anksčiau veikė, tačiau krizei atėjus pasirodė nebeatitinkanti realybės.

Estijos statistikas Lauri Veski paaiškino, kad buvo naudojamas vartotojų kainų indeksas, kurio elektros komponento skaičiavimo tvarka buvo „teisinga tuo metu“, tačiau krizė išryškino metodikos ribotumą. Tiesiog nebuvo surenkama pakankamai tikslių duomenų.

Tai reiškė, kad statistikoje fiksuotos elektros kainos buvo gerokai didesnės nei tos, kurias faktiškai mokėjo gyventojai. Pasak Lietuvos banko atstovo Simono Algirdo Spurgos, tai reikšmingai iškreipė bendrą kainų augimo vaizdą, infliacijos lygis 2022 ir 2023 metais buvo skaičiuojamas pagal per didelius rodiklius.

Įtarimai, kad kažkas skaičiavimuose ne taip, pasirodė dar 2022 metais, tačiau tuomet Estija neskubėjo imtis veiksmų. Tik dabar valdžia pradėjo vertinti, kokią žalą padarė šis metodinis netikslumas.

Kaip pažymėjo L. Veski, pensijos Estijoje kasmet indeksuojamos pagal kainų indeksą, net penktadalis indeksavimo susijęs tiesiogiai su infliacijos rodikliais. Panaši sistema taikoma ir nekilnojamojo turto nuomos sutartims, tačiau pastarųjų indeksavimas dažniausiai priklauso nuo individualių susitarimų.

Vis dėlto svarbiausias aspektas yra tai, kad netiksliai apskaičiuota infliacija paskatino didesnes valstybės išlaidas. Kaip pastebėjo S. A. Spurga, tai galėjo dar labiau „užsukti“ infliacijos spiralę, kuomet daugiau išlaidų reiškia didesnį vartojimą ir dar spartesnį kainų augimą.

Tuo metu ekonomistai neatmeta ir politinių motyvų. Jie svarsto, kad viešai pripažindama skaičiavimo klaidą, Estijos valdžia gali siekti atgauti pasitikėjimą ar net kelti politinius reitingus.

Šiuo metu Estijos statistikos tarnyba peržiūri taikomą elektros kainų skaičiavimo metodiką. Per artimiausius kelis mėnesius turėtų būti aiškiau, kiek iš tikrųjų buvo iškraipytas vartotojų kainų indeksas ir kokių pasekmių tai sukėlė šalies ekonomikai.