Prisijunkite
Pasižvalgius po šiandieninę kasdienybę, tampa vis akivaizdžiau, jog bankomatai, kadaise buvę kone kiekvieno miestelio simboliu, šiandien grimzta į antrą planą. Daugeliui jų tiesiog nebereikia, išmaniosios programėlės, bekontakčiai mokėjimai, laikrodžiai su kortelių funkcijomis perėmė beveik visas įprastas finansines operacijas.
Tačiau toks pokytis kelia ne vien patogumo klausimą. Jis paliečia ir kur kas gilesnes problemas, ypač regionuose. Didmiesčiuose bankomatų tinklas dar gyvas, bet jų skaičius akivaizdžiai traukiasi.
Mažuose miesteliuose situacija tampa problemiška - žmonės, neturėdami alternatyvos, priversti vykti dešimtis kilometrų tik tam, kad išsigrynintų nedidelę sumą.
Grynųjų prieinamumas yra daugiau nei tik techninis klausimas. Tai socialinės atskirties veidrodis. Vieniems tai nepatogumas, kitiems reali kliūtis valdyti savo pinigus. Kai prarandama galimybė pasinaudoti bazine paslauga, pradedame kalbėti apie žmogaus teises, orumą ir lygybę.
Kodėl bankomatai traukiasi?
Bankai skaičiuoja ir tai lemia pokyčius. Mažėjantis grynųjų poreikis, didėjantys kaštai, susiję su bankomatų priežiūra, apsauga, pinigų pervežimu, lemia sprendimus uždaryti mažai naudojamus įrenginius.
Elektroninės atsiskaitymo priemonės įsitvirtina taip sparčiai, kad kai kuriose šalyse grynieji jau beveik tapo retenybe. Lietuvoje dar nepasiekėme Švedijos ar Norvegijos lygio, tačiau tendencija neabejotina – kortelės ir elektroniniai mokėjimai stumia lauk grynuosius net pačiose konservatyviausiose srityse.
Technologijos ar naujas iššūkis?
Didmiesčių gyventojams šie pokyčiai – natūralus progresas. Tačiau vyresnio amžiaus žmonėms, ypač regionuose, išmanioji bankininkystė dažnai yra už ribų. Jiems bankomatas – tai vienintelis būdas atsiimti pensiją ar sumokėti už paslaugas.
Kai tokia bazinė galimybė tampa sunkiai pasiekiama, kalbame ne apie technologinę pažangą, o apie atsilikimą nuo visuomenės poreikių. Tam tikros gyventojų grupės lieka nuošalyje, išstumiamos iš įprastų paslaugų srauto.
Ieškoma išeičių – bet ar jos veiksmingos?
Alternatyvų esama, nes kai kurios parduotuvės ar vaistinės siūlo galimybę išsigryninti pinigus perkant prekes. Kai kurie bankai eksperimentuoja su mobiliais bankomatais ar bendradarbiavimu su pašto skyriais.
Tačiau šios iniciatyvos kol kas ribotos, jų prieinamumas – ne visuotinai garantuotas. Efektyvios sistemos reikalauja investicijų, bendradarbiavimo ir realaus poreikių supratimo. Neužtenka pavienių sprendimų – reikia aiškios politikos, kuri garantuotų, kad nei vienas žmogus neliktų be galimybės naudotis savo pinigais.
Ar bankomatai išnyks visai?
Tikėtina, kad jie taps retenybe. Ne kasdieniu patogumu, o labiau išimtine paslauga, kaip seni stacionarūs telefonai ar pašto dėžės. Bankomatai išliks strategiškai svarbiose vietose – ligoninėse, stotyse, prekybos centruose, ten, kur jų dar prireikia.
Tačiau tol, kol egzistuoja poreikis gryniesiems, jų išnaikinti visiškai nebus galima. Jų vaidmuo keisis, bet jie išliks, bent jau artimiausiais dešimtmečiais.
Mišri sistema – tikrovė, su kuria teks susitaikyti
Skaitmeninis pasaulis ir toliau užvaldys miestus, o regionams teks saugoti fizinių paslaugų prieinamumą. Bankomatai nebegrįš į kiekvieną kampą, bet jie turi būti ten, kur jų tikrai reikia.
Ši pusiausvyra būtina. Nes pinigai, kad ir kokie jie būtų, popieriniai ar virtualūs, turi būti prieinami visiems. Kitaip imame kurti visuomenę, kurioje vieniems progresas tampa privalumu, o kitiems nauja atskirtimi.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti