Lietuvoje tuoj nebeliks grynųjų pinigų: įvardinta data, kada galėsime galutinai pamiršti apie banknotus ir monetas

Šis virsmas jau seniai prasidėjo – skaitmeniniai sprendimai, technologijų plėtra ir patogumo poreikis keičia mūsų įpročius iš esmės. Tačiau ar tikrai artėja diena, kai piniginėse neliks nė vieno banknoto?

Nepaisant vis labiau įsigalinčių elektroninių atsiskaitymo formų, grynieji pinigai vis dar reikalingi – ypač tam tikrose socialinėse grupėse. Vyresni žmonės, atokesnių vietovių gyventojai ir smulkūs prekybininkai vis dar pasikliauja banknotais ir monetomis. 

Be to, kai kuriais atvejais būtent grynieji suteikia daugiau kontrolės – padeda planuoti biudžetą ar išvengti papildomų mokesčių. Tačiau tendencijos kalba aiškiai, skaitmeninės alternatyvos vis stipriau stumia metalinius centus ir popierinius eurus į paraštes.

Viešojoje erdvėje vis dažniau keliami klausimai, ar grynieji pinigai išliks, ar viskas persikels į ekranus, ir svarbiausia – kada tai nutiks Lietuvoje? Nors konkretūs atsakymai priklauso nuo daugelio veiksnių, ekspertai jau dabar mato ribas, nuo kurių atsitraukti bus sunku ir technologijų, ir psichologijos srityse.

Grynieji pinigai traukiasi – tai jau vyksta

Statistika kalba už save – grynųjų dalis Lietuvoje nuosekliai mažėja jau kelerius metus. Lietuvos banko duomenimis, 2023 metais net 80 proc. visų atsiskaitymų mažmeninės prekybos vietose vyko elektroninėmis priemonėmis. 

Mobilieji atsiskaitymai taip pat sparčiai populiarėja, mokėjimai išmaniuoju telefonu ar laikrodžiu jau tapo kasdienybe daugeliui jaunesnio amžiaus žmonių.

Tai rodo ne tik pasitikėjimą technologijomis, bet ir tai, kaip sparčiai mūsų gyvenimo tempas skatina patogumo ieškojimą. Grynieji tampa lėtesni, reikalaujantys daugiau fizinio veiksmo, o kartais ir papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, smulkių monetų ieškojimo ar ilgo laukimo bankomate. 

Mažėjantis bankomatų ir grynųjų išdavimo vietų skaičius taip pat aiškiai rodo kryptį – šie pinigai vis labiau išeina iš vartojimo praktikos.

Politiniai ir technologiniai sprendimai – raktas į pokytį

Nors Lietuva dar neturi oficialaus termino, kada būtų visiškai atsisakyta grynųjų, tam tikros gairės jau yra brėžiamos. 

Lietuvos bankas dalyvauja Europos Centrinio Banko diskusijose apie skaitmeninį eurą – būsimą valiutos formą, kuri galėtų egzistuoti tik elektroninėje erdvėje, bet būtų garantuota valstybės. Jei toks projektas bus įgyvendintas visoje Europos Sąjungoje, tai gali tapti vienu didžiausių postūmių grynųjų atsisakymui.

Taip pat vis garsiau kalbama apie įstatyminius pokyčius. Pavyzdžiui, aptariama galimybė riboti atsiskaitymus grynaisiais – jau dabar daugelyje valstybių egzistuoja apribojimai dėl sumų, kurias galima atsiskaityti ne elektroniniu būdu. 

Lietuva šioje srityje kol kas konservatyvi, tačiau augantis dėmesys pinigų plovimo prevencijai ir skaidrumui gali nulemti ir griežtesnius reguliavimus.

Technologinė infrastruktūra tam jau ruošiama – didžioji dauguma prekybos vietų turi kortelių skaitytuvus, atsiranda vis daugiau bekontakčių sprendimų net turgavietėse, o mobilieji mokėjimai, tokie kaip „Apple Pay“ ar „Google Pay“, padeda dar greičiau atsiskaityti.

Kada iš tiesų neliks monetų ir banknotų?

Tikėtina, kad banknotai ir monetos visiškai neišnyks dar kurį laiką – jei tai ir įvyks, tai tik kaip natūralaus proceso pasekmė, o ne staigus draudimas. Ekspertai dažniausiai mini horizontą – 2035 – 2040 metus, kai grynųjų reikšmė gali tapti simboline, o dauguma gyventojų jų tiesiog nebevartos.

Tačiau net ir tada išliks tam tikros išimtys – smulkusis verslas, turgaus prekyba, vyresnio amžiaus žmonių įpročiai. Kai kurios šalys netgi įsipareigojo palaikyti grynųjų prieinamumą kaip pagrindinę paslaugą. 

Tai reiškia, kad valstybė rūpinsis, jog bent vienas bankomatas būtų tam tikru spinduliu nuo bet kurio gyvenamojo ploto.

Todėl kalbėti apie visišką pinigų išnykimą reikia atsargiai, nors jų reikšmė sparčiai mažėja, kol kas jie lieka alternatyva. Vis dėlto, jei skaitmeninės piniginės, biometriniai mokėjimai ir elektroninė tapatybė taps tokie patikimi ir prieinami, banknotai gali pasitraukti į istorijos knygas, kaip kadaise sidabrinės markės ar litų monetos.

Pinigų forma keičiasi ir tai neišvengiamas procesas, atspindintis technologinę pažangą ir visuomenės pokyčius. Kada Lietuvoje neliks banknotų ir monetų, priklauso nuo kelių veiksnių: politikos, technologijų ir visuomenės pasirengimo. 

Tačiau jei ši tendencija išliks tokia stipri kaip dabar, jau per artimiausią dešimtmetį galime gyventi šalyje, kur popieriniai pinigai taps tik atsiminimu.