Nebegalėsite išsiimti grynųjų pinigų: bankomatų likimas jau aiškus, tai kelia vis didesnį daugumos gyventojų įsiūtį

Tuo pat metu vis labiau traukiasi ir kažkada nepakeičiami bankomatai. Anksčiau jie stovėdavo beveik ant kiekvieno kampo, o šiandien kai kur jų tenka ieškoti kelis kilometrus. Vis mažiau jų rasime ne tik kaimuose, bet ir kai kuriuose miesto rajonuose. 

Tačiau ar tikrai tai ženklas, kad grynieji ir jų išdavimo įrenginiai netrukus taps istorija? Atsakymas nėra vienareikšmis. Technologinė pažanga neabejotinai atneša patogumą, tačiau su ja atsiranda ir socialinių klausimų: ar visi sugebės prisitaikyti? 

Ar bankomatai iš tiesų tampa nereikalingi, ar vis dėlto jų nykimas kuria atskirtį tiems, kurie dar nespėjo žengti koja kojon su skaitmeniniu pasauliu?

Technologijos veda pirmyn, bet ne visus

Pagrindinė bankomatų tinklo mažėjimo priežastis – milžiniški pokyčiai žmonių atsiskaitymo įpročiuose. Augant mobiliųjų mokėjimų ir bekontakčių kortelių naudojimui, fiziniai pinigai tampa vis retesniu poreikiu. 

Tuo pačiu mažėja ir išgryninimo operacijų skaičius, o tai reiškia, kad daugelis įrenginių tiesiog nebėra pakankamai naudojami, kad būtų verta juos išlaikyti. Bankai, siekdami efektyvumo, mažina išlaidas – tai apima ir bankomatų priežiūrą, saugą, kasetes su pinigais bei jų transportavimą. 

Kartu ir reguliuojami išgryninimo limitai, kai kurios paslaugos leidžia išsigryninti tik nedideles sumas, o tam dažnai užtenka ir alternatyvių kanalų, kaip prekybos vietose.

Regionuose – ne patogumas, o problema

Jeigu mieste bankomato trūkumas dažniausiai reiškia tiesiog nedidelį nepatogumą, tai regionuose situacija kur kas jautresnė. Kaimuose ar atokesniuose miesteliuose bankomatų nykimas tampa barjeru, ypač vyresniems žmonėms. 

Jie neretai gauna pensijas, pašalpas ar kitas išmokas grynaisiais, o galimybė naudotis išmaniosiomis technologijomis – ribota. Bankomatų tinklo mažėjimas regionuose kelia realią socialinę atskirtį. 

Kai kuriems gyventojams iki artimiausio įrenginio tenka vykti keliasdešimt kilometrų, o tai jau tampa ne tik finansiniu iššūkiu, bet ir laiko, sveikatos ar net socialinio orumo klausimu.

Paieškos – kaip nepamiršti grynųjų poreikio?

Suprasdami situacijos rimtumą, bankai ir kai kurios institucijos ieško sprendimų. Pradedama diegti mobilių bankomatų paslauga, kai tam tikromis dienomis į regionus atvyksta grynųjų pinigų bankas ant ratų. 

Taip pat vis daugiau prekybos vietų, vaistinių ar pašto skyrių suteikia galimybę išsigryninti pinigus atsiskaitant kortele.

Tačiau šios alternatyvos vis dar neišsprendžia vienos svarbiausios problemos – prieinamumo visą parą. Klasikinis bankomatas dažniausiai prieinamas 24/7, leidžia atlikti daugiau funkcijų, pavyzdžiui, patikrinti sąskaitos likutį, pasikeisti PIN kodą ar net sumokėti mokesčius.

Bankomatų ateitis – ar jie vis dėlto išnyks?

Tikėtina, kad bankomatai visiškai neišnyks, bet taps labiau „nišinė“ paslauga. Jie išliks strateginėse vietose – ligoninėse, stotyse, prekybos centruose ar kituose svarbiuose taškuose. Tai bus nebe masinė paslauga, o tarsi papildomas saugumo tinklas tiems, kuriems skaitmeninės galimybės dar nėra visiškai prieinamos.

Lygiai taip, kaip vis dar egzistuoja viešosios telefonų būdelės kai kuriose šalyse, taip ir bankomatai išliks kaip svarbi atsarginė finansinės infrastruktūros dalis.

Mišri sistema – realus sprendimas?

Greičiausiai artimiausiais metais formuosis mišri sistema: miestuose dominuos skaitmeniniai sprendimai, regionuose – grynųjų išdavimo alternatyvos. Galbūt bankomatai taps mobilūs, kompaktiški ar net integruoti į bendruomenių centrus. 

Bet kol daliai gyventojų jie reikalingi, jų visiškas panaikinimas būtų ne tik neatsakingas, bet ir socialiai pavojingas. Grynieji vis dar yra pinigų formos dalis. 

O tai reiškia, kad ir bankomatų funkcija – dar tikrai neišsemta. Galbūt jau ne tokia matoma kaip anksčiau, bet dar neabejotinai reikalinga.