Vaikystės ligos gali turėti skaudžių pasekmių: mokslininkai išsiaiškino, kad ši bakterija gali padidinti vėžio riziką

Ši hipotezė paremtas konkrečiais genetiniais pėdsakais – išskirtiniais mutacijų modeliais, aptinkamais jaunuose pacientuose. Kolibaktinas gaminamas tam tikrų Escherichia coli bakterijų, kurios įprastai gyvena žmogaus storojoje žarnoje. 

Šis toksinas pažeidžia DNR, o tyrimas, publikuotas balandžio 23 dieną žurnale „Nature“, rodo, kad vaikystėje patirtas kontaktas su šiuo toksinu palieka ilgalaikius genetinius „randus“ žarnyno ląstelėse. Toks mutacijų modelis aptinkamas net 3,3 karto dažniau jaunesnių nei 40 metų pacientų navikuose nei tų, kuriems liga nustatyta vyresniame amžiuje.

Pasak vieno iš tyrimo autorių, UC San Diego profesoriaus Ludmilo Alexandrovo, „šios mutacijos veikia kaip molekulinis laiko žymeklis“, jos rodo, kad kontaktas su kolibaktinu įvyko anksti, galbūt dar iki dešimties metų. 

Tokiu atveju rizika susirgti vėžiu gali atsirasti daug anksčiau nei įprasta, galbūt ne 60-ties, o jau 40-ties.

Iki šiol storosios žarnos vėžys buvo laikomas vyresnių žmonių liga, tačiau šiandien ši diagnozė vis dažniau nustatoma jaunesniems nei 50 metų žmonėms. Tyrėjų skaičiavimais, tokių atvejų skaičius pastaruosius du dešimtmečius kas dešimtmetį padvigubėjo. 

Jei tendencija nesikeis, iki 2030 metų ši liga taps pagrindine jaunų suaugusiųjų mirties nuo vėžio priežastimi. Nustatyti šio augimo priežastį ilgą laiką buvo sunku, daugelis pacientų neturėjo šeimos istorijos, antsvorio ar kitų tradicinių rizikos veiksnių. 

Dėl to kilo įtarimų, kad kaltas gali būti ne akivaizdūs veiksniai, o tai, kas lieka šešėlyje, pavyzdžiui, mikrobinė aplinka ar net ankstyvieji gyvenimo pasirinkimai.

Tyrimo metu buvo ištirti beveik 1000 pacientų navikų genomai iš 11 skirtingų šalių. Kolibaktinui būdingi mutaciniai parašai dažniau pasitaikė regionuose, kuriuose ankstyvojo amžiaus vėžys fiksuojamas dažniau, tai apima Argentiną, Braziliją, Kolumbiją, Rusiją, Tailandą.

Be to, kolibaktinas buvo susietas su apie 15 proc. vadinamųjų APC genų mutacijų, kurios yra laikomos ankstyviausiu žingsniu kelyje į vėžio vystymąsi. Kitaip tariant, jei tokia mutacija įvyksta dar vaikystėje, vėžys gali išsivystyti dešimtmečiu ar net dviem anksčiau.

Šie rezultatai ne tik pateikia svarbią užuominą apie tai, kaip vėžys gali išsivystyti, bet ir keičia visą supratimą apie ligos pradžią. Kaip pažymi profesorius L. Alexandrovas, kai kurių vėžių pradžia gali būti užprogramuota ankstyvame amžiuje, dar tada, kai nesijaučia jokių simptomų.

Tyrėjai nori išsiaiškinti, kaip vaikai susiduria su kolibaktiną gaminančiomis bakterijomis, ar tai susiję su dieta, aplinka, ar gyvenimo būdu. Taip pat svarstoma, ar tam tikri probiotikai galėtų saugiai išstumti kenksmingas bakterijas, o vienas iš pagrindinių tikslų yra sukurti ankstyvo aptikimo testus, paremtus kolibaktino paliktų mutacijų aptikimu išmatų mėginiuose.

Tyrimo autoriai priklauso „Cancer Grand Challenges“ komandai Mutographs, pasauliniu mastu veikiančiai mokslininkų grupei, kuri analizuoja vėžio mutacinius parašus ir ieško dar neatrastų rizikos veiksnių. 

Komanda jau anksčiau tyrė mutacijas, susijusias su odos, inkstų, gerklės vėžiais, o dabar prie jų sąrašo prisidėjo ir kolorektalinis vėžys. Pasak L. Alexandrovo, kolibaktinas – tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip bakterijos gali tiesiogiai veikti mūsų genetiką. 

„Ne kiekvienas išorinis veiksnys palieka žymę mūsų DNR, bet šis – palieka. Ir tai labai aiškiai matoma jaunų pacientų genomuose“, – sako jis.

Tyrimas rodo, kad svarbu atkreipti dėmesį ne tik į suaugusiųjų gyvenimo būdą, bet ir į vaikystės sąlygas. Tikėtina, kad daugelis vėžių prasideda daug anksčiau nei iki šiol manyta, dar tada, kai apie ligą dar net nepagalvota. 

Ir nors reikės daugiau tyrimų, kad būtų įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys, jau dabar akivaizdu, kad mikrobai ir aplinka, svarbūs veiksniai vėžio raidoje.

Tolesni tyrimai gali padėti iš anksto nustatyti riziką, atskleisti naujus prevencijos būdus ir galbūt netgi sustabdyti ligą dar jai neprasidėjus.