Išmanieji namai yra pažangos šuolis ar kelias į tingumą? Ekspertai pateikia netikėtą įžvalgą

Daugeliui tokios galimybės atrodo kaip patogumo viršūnė, tačiau vis dažniau keliami klausimai - ar šios naujovės nepadaro mūsų per daug priklausomų nuo technologijų? Ar, siekdami palengvinti sau buitį, nenusilpniname įgūdžių, kurie anksčiau buvo savaime suprantami?

Kita vertus, negalima paneigti, išmaniosios sistemos kuria galimybes efektyvesniam gyvenimui. Nereikia sukti galvos, ar išjungėte šviesą – išmanusis telefonas parodys. Nežinote, ar šaldytuve dar yra pieno? Išmanus šaldytuvas informuos. 

Technologijos padeda sutaupyti laiką, kurį galime skirti šeimai, poilsiui ar darbui. Bet ar tai reiškia, kad tampame protingesni? O gal tik gudriau deleguojame savo kasdienius sprendimus ir rizikuojame prarasti dalį gebėjimų, kurie buvo natūralūs?

Taigi kyla klausimas, ar išmanieji namai iš tikrųjų lavina mūsų gebėjimus ir didina gyvenimo kokybę, ar visgi atima iniciatyvą, skatina pasyvumą ir ilgainiui silpnina savarankiškumą? Atsakymas slypi ne tik technologijose, bet ir mūsų pačių elgsenoje – kaip, kodėl ir kiek mes jomis naudojamės.

Kas iš tiesų yra išmanieji namai?

Kalbant apie išmaniuosius namus, dažnai galvoje iškyla vaizdas: balsu valdomas asistentas, automatinės užuolaidos, šviesos, kurios reaguoja į judesį ar laiką, šildymas, prisitaikantis prie jūsų buvimo namuose. 

Tačiau išmanieji namai – tai ne vien komfortas. Jie apima sudėtingus algoritmus, dirbtinį intelektą ir sensoriką, leidžiančią buities procesus automatizuoti, optimizuoti ir valdyti nuotoliniu būdu.

Šios technologijos atlieka tūkstančius kasdienių veiksmų už mus, nuo kavos virimo ryte iki durų užrakinimo vakare. Jos stebi mūsų įpročius, renka duomenis apie mūsų elgesį, o vėliau prisitaiko taip, kad būtų kuo patogiau. 

Skamba patraukliai, bet kartu ir kelia klausimą, ar tai neskatina mus tiesiog nieko nebedaryti patiems?

Technologinis patogumas – ar grėsmė mūsų įpročiams?

Kai už mus viską daro išmanieji prietaisai, mes nebepastebime, kiek veiksmų anksčiau reikėjo atlikti patiems. Pavyzdžiui, nustatyti šildymo grafiką pagal orą, įjungti apsaugos sistemą prieš išeinant ar paprasčiausiai išjungti nereikalingą šviesą.

Dabar visa tai vyksta automatiškai. Tai, be abejo, sutaupo laiko ir energijos – tačiau kartu ir mažina įgūdžių naudojimą. Jei nuolat nebetreniruojame dėmesio, atminties ar pastabumo – jie silpsta.

Psichologai jau ne pirmus metus kalba apie vadinamąją „technologinę tinginystę“. Kai technologijos nuolat veikia mūsų vietoje, žmogus pradeda remtis jomis kaip vieninteliu sprendimo būdu. 

Tai pastebima ne tik buityje, tas pats vyksta ir su GPS navigacija, ortografinėmis klaidomis, kurias taiso išmanieji redaktoriai, ar net gebėjimu gaminti maistą – juk tam yra programėlė su instrukcijomis.

Ar tampame protingesni?

Nepaisant visų galimų minusų, negalima paneigti, kad tinkamai naudojamos išmaniosios technologijos iš tiesų gali praturtinti gyvenimą. Pavyzdžiui, jos moko mus planuoti laiką, jei turite sistemą, kuri parodo, kiek energijos suvartojate, pradeda formuotis sąmoningesni vartojimo įpročiai. 

Kai žinote, kiek elektros išnaudoja konkretus įrenginys – imatės priemonių tai koreguoti. Taip pat išmanieji namai didina saugumo jausmą, tėvai gali nuotoliniu būdu stebėti, ar vaikai grįžo namo, o senjorai – gauti pranešimą, jei name kas nors neįprasta. 

Visa tai skatina atsakingesnį požiūrį į aplinką, namus ir net savo artimuosius.

Sprendimas slypi balanse

Atsakymas į klausimą, ar tampame tingesni, ar protingesni, priklauso nuo mūsų pačių elgesio. Jei išmaniąsias technologijas matome kaip pagalbinį įrankį, o ne kaip pagrindinę priemonę, jos gali būti naudingos. 

Bet jei pradedame jomis piktnaudžiauti – natūralu, kad mūsų pastangos mažėja, o atsakomybė už veiksmus nyksta. Išmanieji namai gali būti ir puiki galimybė, ir komforto spąstai. 

Viskas priklauso nuo to, ar mes sugebame išlaikyti saiką, išlaikyti smalsumą ir norą būti aktyviais savo gyvenimo kūrėjais. Nes tikroji išmintis slypi ne prietaise, o žmoguje, kuris moka jį valdyti.