Pandemija smogė ne tik žmonių sveikatai: grynieji pinigai nyksta greičiau nei mes galvojame

Tačiau 2020 metų pavasarį, kai pasaulį sustabdė COVID-19 pandemija, daugybė mūsų įpročių buvo priverstinai perrašyti. Kartu su karantinais, baime dėl fizinio kontakto ir augančiu nuotolinių paslaugų poreikiu, pasikeitė ir mūsų požiūris į grynuosius. Staiga tai, kas kadaise atrodė savaime suprantama, tapo lyg seniai matytas pažįstamas.

Dalis žmonių išsigando: ar bankomatai saugūs? Ar monetos ir kupiūros gali platinti virusą? Tuo pat metu augo atsiskaitymų kortelėmis ir mobiliosiomis programėlėmis skaičiai. Įvyko tylus, bet reikšmingas lūžis – grynieji pradėjo trauktis ne tik iš mūsų piniginių, bet ir iš kasdienio gyvenimo.

Pandemijos pradžia: baimė liesti pinigus

Pirmosiomis pandemijos savaitėmis pasaulis paniro į nežinomybę. Informacija apie viruso plitimo būdus buvo ribota, todėl daugelis ėmė bijoti bet kokio fizinio kontakto – net ir su pinigais. Pasirodė straipsnių apie tai, kad ant paviršių virusas gali išgyventi kelias dienas. Nors vėliau tai buvo paneigta kaip nereikšmingas rizikos veiksnys, poveikis liko.

Daug parduotuvių pradėjo skatinti klientus atsiskaityti bekontakčiu būdu. Vienose vietose grynieji buvo nepageidaujami, kitur jų net nepriimdavo. Prasidėjo laikotarpis, kai banknotai ir monetos tapo beveik tabu, nors juridiniu požiūriu jie vis dar liko oficiali mokėjimo priemonė.

Tuo pat metu bankomatai nustojo būti tokie svarbūs. Kai kuriuose miestuose buvo uždaryti net kelių didžiųjų bankų bankomatų tinklai – dėl sumažėjusio naudojimo ar saugumo sumetimų. Vartotojų elgsena pasikeitė žaibiškai: kas anksčiau kas savaitę traukė pinigus, dabar kartais neprisiliesdavo prie bankomato visą mėnesį ar dar ilgiau.

Skaitmeniniai atsiskaitymai perėmė iniciatyvą

Pandemija tapo postūmiu elektroninių mokėjimų plėtrai. Bekontakčiai atsiskaitymai tapo norma – net senjorai, anksčiau skeptiškai vertinę korteles, ėmė jų naudotis dažniau. Bankai greitai reagavo – buvo padidinti bekontakčių mokėjimų limitai, supaprastintos sąlygos mobiliosioms programėlėms.

Kai kurie prekybininkai, ypač didieji, netgi įvedė papildomas nuolaidas mokantiems kortele. Tai ne tik mažino fizinio kontakto riziką, bet ir skatino spartesnį klientų aptarnavimą. O žmonėms, pripratusiems prie vieno paspaudimo, grįžti prie smulkių monetų vis mažiau norėjosi.

Sparčiai populiarėjo ir mokėjimo sprendimai telefonu ar laikrodžiu, „Apple Pay“, „Google Pay“, net kai kurios lietuviškos bankų programėlės. Viskas tapo taip patogu, kad dalis jaunimo dabar net nebeatsimena savo banko PIN kodo, nes niekada nebenaudoja fizinės kortelės.

Ar grynieji dar turi ateitį?

Vis dėlto, net ir pandemijai atslūgus, grynieji niekur nedingo. Nors jų apyvarta sumažėjo, kai kuriems gyventojams tai išlieka svarbi atsiskaitymo forma. Turgavietės, smulkieji prekybininkai, regionų gyventojai vis dar dažnai naudoja grynuosius. Kai kur jie net labiau pasitikimi nei skaitmeniniai sprendimai.

Be to, grynieji dažnai naudojami taupymui, žmonės vis dar laiko „rezervą stalčiuje“. Kai kurie teigia, kad tik su grynaisiais gali geriau kontroliuoti savo išlaidas. Jie fiziškai mato, kiek išleidžia, ir tai padeda nesusižavėti impulsyviu pirkimu.

Taip pat negalima pamiršti socialinio teisingumo klausimo, ne visi gyventojai turi prieigą prie bankų, ne visi moka ar gali naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Todėl visiškai atsisakyti grynųjų būtų klaida – jie reikalingi, kad niekas neliktų už skaitmeninės ekonomikos borto.

Bankomatų vaidmuo – mažėja, bet neišnyksta

Pandemija paskatino bankus peržiūrėti bankomatų tinklą. Dalis jų buvo optimizuoti, kai kur – prijungti prie bendrų tinklų, kad būtų efektyviau. Šiandien kai kuriuose miestuose bankomatą rasti sunkiau nei anksčiau, bet jie vis dar egzistuoja ir atlieka svarbų vaidmenį.

Kai kurios technologijos netgi integruotos į bankomatus, dabar galima ne tik pasiimti pinigus, bet ir atlikti pavedimus ar sumokėti mokesčius. Taip siekiama, kad šie įrenginiai išliktų naudingi tiems, kam reikia fizinių paslaugų, bet nebūtinai norisi eiti į skyrių.

Pandemija ne panaikino, o transformavo įpročius

COVID-19 pandemija pakeitė ne tik sveikatos sistemą ar kelionių įpročius, ji stipriai paveikė ir mūsų santykį su pinigais. Nors grynieji dar egzistuoja, jų reikšmė pastebimai sumažėjo. Skaitmeniniai sprendimai tapo ne tik įprasti, bet ir pageidautini.

Tai ne revoliucija, o evoliucija – mūsų įpročiai pasikeitė natūraliai, kai reikėjo ieškoti saugesnių ir patogesnių alternatyvų. Ir nors dar ilgai bus vietų, kur be grynųjų neišsiversi, didmiesčių kasdienybėje jie pamažu tampa istorijos dalimi.