Klaida, kuri gali kainuoti ir gyvybę: tai privalo žinoti kiekvienas vairuotojas, nes paskui jau bus per vėlu

Stabdžių sistema nėra dalykas, kurį pastebi iškart. Ji nedega įspėjimo lemputėmis, nebilda važiuojant duobėtu keliu, jos nesimato pro langą kaip susidėvėjusios padangos. Tačiau kai ji nesuveikia, padarinius jau mato visi. Ir tai nėra perdėjimas, o tiesiog faktas, apie kurį specialistai kalba su kuo didesniu aiškumu.

Ne tik automobilistai, bet ir eismo saugumo ekspertai tvirtina, kad stabdžių nepriežiūra yra viena iš dažniausiai ignoruojamų, bet itin pavojingų rizikų keliuose. Ir jos išvengti yra kur kas paprasčiau, nei atrodo.

Kodėl važiuojame, kol veikia?

Dalis žmonių paprasčiausiai nesusimąsto. Automobilis stabdo – vadinasi, viskas tvarkoje. Pirmieji stabdžių nusidėvėjimo požymiai dažnai būna subtilūs: šiek tiek ilgesnis stabdymo kelias, kietesnis pedalas, kiek garsesnis trinties garsas, kartais vos juntamas trūkčiojimas. 

Kiti tiesiog nežino, kaip dažnai reikia tikrinti stabdžius. Techninės apžiūros metu jų patikrinimas yra paviršutiniškas, nes tai tik bazinis stabdymo efektyvumo įvertinimas. Tačiau realus nusidėvėjimas, skysčių būklė ar hidraulinės sistemos pokyčiai reikalauja detalesnės apžiūros. 

O ji nėra įprasta, jei pats apie ją nepagalvoji. Yra ir psichologinis aspektas, kol viskas veikia, atrodo, kad problema neegzistuoja. Bet kai problema pasirodo, dažniausiai jau būna per vėlu. Nes automobilis ne įspėja, o tiesiog nesustabdo.

Kas iš tikrųjų dėvisi ir kaip tai veikia saugumą?

Stabdžių sistema sudaryta ne tik iš trinkelių ir diskų. Yra stabdžių skystis, cilindrai, žarnelės, ABS modulis, kai kuriuose modeliuose ir elektriniai komponentai. Visi šie elementai veikia kartu. Ir jei nusidėvi ar nusilpsta nors viena grandis, tuomet visa sistema tampa mažiau efektyvi. 

Stabdžių trinkelės yra viena dažniausiai keičiama dalis. Tačiau jei laiku to nepadarai, jos ima spausti ne į diską, o į metalą, tada atsiranda triukšmas, disko pažeidimas, o stabdymo kelias smarkiai pailgėja. Stabdžių skystis, dar vienas tylus herojus, apie kurį retai kas susimąsto. 

Jis linkęs sugerti drėgmę iš aplinkos, todėl laikui bėgant praranda savybes. Kai temperatūra pakyla, stabdymo metu išsiskiriantys garai sumažina spaudimą, ir pedalą tenka spausti stipriau, kad būtų tas pats efektas.

 Kita rizika – netolygus nusidėvėjimas. Vienoje pusėje trinkelės jau beveik baigtos, kitoje dar geros. Tada automobilis stabdo kreivai, vairas traukia į šoną. O blogiausiu atveju automobilio nesuvaldysi ant šlapios ar slidžios dangos.

Jokių garsų nėra – tai reiškia, kad viskas gerai?

Ne, deja, stabdžių sistema ne visada praneša garsais. Kai kurie automobiliai turi garsinius indikatorius, specialius metalo liežuvėlius, kurie pradeda cypti, kai trinkelės pasiekia minimalų storį. Bet dauguma automobilių tokios funkcijos neturi. 

O jeigu turi, tai dažnai pasigirsta tik tada, kai susidėvėjimas jau pavojingai pažengęs. Dar svarbiau, kad skysčio būklė ar cilindrų veikimas neturi jokio garso. Bet tai viena iš pagrindinių sistemų, kuri lemia, ar paspaudus pedalą automobilis stabdys užtikrintai, ar tik švelniai slinks link kliūties.

Garsų nebuvimas tikrai ne garantas, kad viskas tvarkoje. Kartais tyliausi automobiliai slepia didžiausias problemas. Nes jie dar nepasiekė to taško, kai problema jau iššaukia triukšmą. Bet stabdymo efektyvumas tuo metu jau gali būti 20–30 proc. mažesnis nei turėtų.

Kiek dažnai tikrinti?

Servisai rekomenduoja daryti stabdžių patikrą bent kartą per metus arba kas 15–20 tūkst. kilometrų. Jei važinėji daug mieste, kur stabdoma dažnai, tuomet, žinoma, dažniau. Jei dažnai važiuoji į kalnus, veži keleivius ar sunkų bagažą, irgi dažniau.

Be to, verta pasitikrinti prieš techninę apžiūrą, po žiemos sezono, prieš ilgesnę kelionę. Net jei manai, kad dar atlaikys – atlaikymas nėra saugumo garantas. Svarbiausia yra nebandyti vertinti iš akies. Nes tai, kas atrodo dar pusė velnio, realybėje gali būti pavojinga tiek tau, tiek aplinkiniams.

Kiek kainuoja patikra ir kiek kainuoja klaida?

Dažniausiai stabdžių patikra kainuoja nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų, priklausomai nuo automobilio modelio ir serviso. Tai, juk lašas jūroje, palyginti su tuo, kiek kainuoja diskų, žarnelių ar ABS sistemos remontas. Jau nekalbant apie tai, kiek gali kainuoti susidūrimas dėl laiku nesuveikusių stabdžių.

Dar daugiau, jei automobilis nesustabdo ir padaro žalą kitam eismo dalyviui, draudimas gali pareikalauti įrodymų, kad techninė būklė buvo tvarkinga. Jei įrodyti nepavyksta, tuomet atsakomybė tenka tau. Taigi klausimas ne „ar verta tikrinti“, o „ar tikrai verta rizikuoti dėl kelių dešimčių eurų?“.

Sustoti laiku visada svarbiau nei važiuoti greitai

Automobilis stabdo tiek, kiek leidžia jo priežiūra. Gali turėti galingą variklį, puikų sukibimą, idealiai pripūstas padangas, bet jei stabdžiai pavargę, visa kita tampa beprasmiška.

Ir jei dabar, perskaičius, negali aiškiai prisiminti, kada paskutinį kartą tikrinai stabdžius, vadinasi, jau per ilgai laukei. Ne bėda, bet tiesiog metas tai padaryti. Nes saugumas neprasideda nuo didelių katastrofų. Jis prasideda nuo mažų, laiku atliktų sprendimų.