Kremlius bando kariauti net ir su žaidimų kūrėjais: populiaraus karinio žaidimo autoriui – nesuvokiami kaltinimai

Tačiau pastaraisiais metais šis karo žaidimas tapo ne tik pramoga, bet ir geopolitinių įtampų atspindžiu. Nors „Wargaming“ jau seniai nutraukė ryšius su Rusija ir Baltarusija, o verslo operacijas šiose šalyse perdavė kitai bendrovei, Kremlius nusprendė nepalikti šios istorijos ramybėje. 

Dabar Rusijos prokurorai bando perimti „Wargaming“ priklausiusį turtą, o pačią bendrovę ir jos vadovus apkaltino ekstremistine veikla.

Kaltinimai be įrodymų, bet su politine potekste

Po to kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, „Wargaming“ viešai paskelbė nutraukianti veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje bei pasmerkė agresiją. Visas regionines operacijas ji perdavė Maskvoje veikiančiai studijai „Lesta Games“, kuri anksčiau buvo jų padalinys. Tuo metu buvo akcentuota, kad „Wargaming“ nebeturi jokių verslo ar finansinių ryšių su šiomis šalimis.

Tačiau dabar Rusijos valdžia grįžta su naujais kaltinimais. Šalies prokurorai pareiškė, kad su „World of Tanks“ operacijos esą susijusios su ekstremistine veikla. Nors teisiniai įrodymai nepateikti, Maskva teigia, kad pagrindas įtarimams yra paramos Ukraina faktai.

Pagrindiniu Kremliaus taikiniu tapo „Wargaming“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Viktoras Kislyi, kuris šiuo metu gyvena Kipre. Prokurorai siekia jį susieti su ekstremistine organizacija dėl 1 mln. JAV dolerių paramos, kurią bendrovė skyrė Ukrainos Raudonajam Kryžiui greitosios pagalbos automobiliams. Ši parama, kurią viešai skelbė pati studija, dabar Maskvoje pateikiama kaip įrodymas dalyvavimo ekstremistinėje veikloje.

Politika, spaudimas ir žaidimas, populiarus tarp karių

Verta prisiminti, kad „Wargaming“ pasitraukimas iš Rusijos rinkos bendrovei kainavo brangiai. Skaičiuojama, kad buvo patirta apie 250 mln. JAV dolerių nuostolių, tačiau įmonė aiškiai pasirinko savo vertybes ir ėmėsi aktyvios paramos Ukrainai.

Tuo metu pačiame fronte „World of Tanks“ įgavo netikėtą populiarumą tarp Ukrainos karių. Žaidimas padeda atsipalaiduoti ir atsiriboti nuo karo streso. Toks netiesioginis žaidimo vaidmuo karo kontekste tik dar labiau sustiprino Maskvos pyktį.

Bendrovė, kuri dabar valdo žaidimo operacijas Rusijoje, „Lesta Games“ viešai pareiškė, kad laikosi visų šalies įstatymų ir neturi ko baimintis. Tačiau pastaruoju metu daugėja ženklų, kad Rusijos valdžia nori ne tik kontroliuoti likusį vietinį žaidimų sektorių, bet ir simboliškai „susigrąžinti“ tai, ką kažkada laikė saviškiu projektu.

Kol kas neaišku, ar Rusijos grasinimai virs konkrečiais teisiniais veiksmais. Kadangi V. Kislyi gyvena Kipre, šalis, esanti Europos Sąjungos narė, gali apsaugoti jį nuo Maskvos pareiškimų. Tačiau situacija rodo vieną aiškų dalyką – net ir skaitmeninėje erdvėje geopolitinė įtampa tampa reali, o vaizdo žaidimai nebe tik pramogos.

„World of Tanks“ likimas šiandien jau nebe tik programinis kodas. Tai istorija apie kūrėjus, kurie pasuko aiškų moralinį kelią, apie režimą, bandantį perimti viską, kas kažkada priklausė jam, ir apie tai, kaip net žaidimas apie tankus gali tapti informacinio karo dalimi.