Seime planuojami mokesčių pakeitimai: paaiškėjo, kaip tai paveiks gyventojų gaunamas išmokas ir pensijas

Jei Seimas pritars, naujoji sistema pradės veikti netrukus, o tai reikš, kad pajamos bus apmokestinamos kitaip nei iki šiol, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jos gaunamos. Valdantieji siūlo įvesti progresinius mokesčių tarifus visoms gyventojų pajamoms, įskaitant ne tik darbo užmokestį, bet ir pensijas ar kitas išmokas. 

Tiesa, kalbant apie pensijas, Finansų ministerija jau dabar užtikrina, kad bazinės „Sodros“ ir valstybės biudžeto mokamos pensijos, kaip ir iki šiol, išliks lengvatinės. Vis dėlto klausimų kyla dėl papildomai kaupiamų lėšų antroje pensijų pakopoje, šios gali būti apmokestinamos kitaip, ypač jei sutartys bus nutraukiamos anksčiau laiko.

Nauja mokesčių tvarka: trys tarifai pagal pajamas

Jei Seimas pritars Vyriausybės siūlomoms GPM pataisoms, bus įvesti trys skirtingi mokesčių tarifai, priklausomai nuo metinių pajamų dydžio. Šiuo metu siūloma, kad metinės pajamos, neviršijančios 36 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio sumos, būtų apmokestinamos taikant 20 proc. tarifą.

Jeigu pajamos viršytų šią ribą, bet neperžengtų 60 VDU, būtų taikomas 25 proc. tarifas, o didesnės sumos būtų apmokestinamos jau 32 proc. tarifu. 

Tai reikštų reikšmingą mokestinę naštą aukštesnes pajamas gaunantiems gyventojams. Nors šie pokyčiai teoriškai taikomi visoms pajamoms, dalis jų – pensijos, tam tikros socialinės išmokos vis tiek išliktų lengvatinės.

Ar pensijos taps apmokestinamos labiau?

Nepaisant to, kad pensijos yra pajamų rūšis, sunku įsivaizduoti, jog Lietuvoje būtų daug žmonių, kurių pensija peržengtų 3 VDU per mėnesį – tai būtų apie 6 900 eurų bruto arba daugiau nei 4 200 eurų į rankas. 

Tad absoliuti dauguma pensininkų ir toliau išvengs didesnio apmokestinimo. Be to, „Sodros“ pensijos ir toliau liktų su mokesčio lengvata. Tačiau siūloma kita pataisa – Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai. Jais norima įteisinti galimybę nutraukti II pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko.

 Tada gali kilti klausimų dėl mokesčių, taikomų išmokamoms sumoms. Vyriausybės patvirtintame projekte nurodoma, kad jei žmogus nusprendžia nutraukti sutartį ir atsiimti sukauptą sumą, dalis šių lėšų, tiksliau, tos, kurios buvo atimtos iš pajamų taikant mokestinę lengvatą, būtų apmokestinamos 15 proc. tarifu.

Finansų ministerija pabrėžia, kad šis tarifas būtų taikomas nepriklausomai nuo bendros pajamų sumos, siekiant išlaikyti mokestinio reguliavimo tęstinumą. Tai reikštų, jog lengvatos taikytos praeityje nebūtų paverstos papildomu pelnu, jei žmogus nutrauktų kaupimą ir išsigrynintų pinigus.

Socialinės išmokos – ar keičiasi jų apmokestinimas?

Dar viena svarbi sritis – socialinės išmokos. Pirmieji Vyriausybės pasiūlymai buvo sulaukę kritikos, mat planuota griežčiau apmokestinti kai kurias „Sodros“ mokamas kompensacijas, pavyzdžiui, ligos, motinystės, vaiko priežiūros ar ilgalaikio darbo išmokas. 

Tokie sumanymai susilaukė ne tik visuomenės, bet ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepritarimo.

Atsižvelgus į tai, patikslintame GPM įstatymo projekte šios išmokos išliks apmokestinamos pagal dabar galiojantį režimą – 15 proc. tarifu. Pažymima, kad šios išmokos dažniausiai tik iš dalies kompensuoja gyventojų prarastas pajamas, todėl joms turi būti taikomas nuosaikus apmokestinimas.

Visgi nedarbo išmokos išlieka vienintelės, kurios ir toliau nebus apmokestinamos visai. Tokį sprendimą Finansų ministerija grindžia jų specifine paskirtimi ir siekiu išlaikyti socialinį saugumą žmonėms, praradusiems darbą.

Kas laukia toliau?

Visi minėti pokyčiai kol kas dar nėra įsigalioję, tam reikia Seimo pritarimo. Tačiau aišku viena, jeigu nauji įstatymai bus patvirtinti, daliai gyventojų keisis ne tik faktinė mokesčių našta, bet ir ilgalaikis požiūris į taupymą bei investavimą ateičiai. 

Ypač jautriai gali sureaguoti tie, kurie kaupė pensijai ar tikėjosi laisviau disponuoti antrojoje pakopoje esančiomis lėšomis.

Šis procesas taip pat atskleidžia sudėtingą balansą tarp fiskalinio tvarumo, socialinio jautrumo ir politinių sprendimų, kiekviena pataisa gali turėti realių pasekmių tūkstančiams gyventojų. Būtent todėl viešas diskursas ir sąmoningas domėjimasis šiomis temomis tampa svarbesnis nei bet kada.