Tyliai spaudžia išeiti, bet pinigų nemoka: atskleista, kas iš tiesų laukia dirbančių pensininkų

Pasak „Sodros“ duomenų, šiuo metu šalyje dirba apie 77 tūkst. senatvės pensininkų, o prieš metus šis skaičius buvo 74 tūkst. Tai rodo augančią tendenciją – žmonės stengiasi išlaikyti finansinį stabilumą, kol dar gali dirbti. Tačiau kai kurie darbdaviai į šį dalyką žiūri kitaip.

Dalis jų ieško būdų atsikratyti pensininkų darbuotojų be išeitinių išmokų, nors tai pažeidžia įstatymus. Vienas iš tokių atvejų – Algirdo istorija, kuris susidūrė su būtent tokia situacija.

Darbdavys nori atsisveikinti – bet be išeitinės

Algirdas portalui tv3.lt pasakojo, kad dirba vienoje įmonėje jau 10 metų. Prieš kelerius metus sulaukė pensinio amžiaus, bet darbus tęsė. Tačiau pastaruoju metu santykiai su darbdaviu pablogėjo. Vyras teigia, kad darbdavys pradėjo kabinėtis, spaudžia išeiti savo noru, o apie išeitinę net nekalba.

„Iš pradžių sutarėme dėl išeitinės, bet po kelių dienų darbdavys persigalvojo ir pareiškė, kad išeinu savo noru, todėl man nieko nepriklauso“, – piktinosi Algirdas. 

Jis nori palikti darbovietę, bet ne tuščiomis. Pensija vien pragyvenimui gal ir pakaktų, tačiau reikėtų atsisakyti visų papildomų išlaidų – laisvalaikio, kelionių ar net kokybiškesnių vaistų.

Išeitinė pensininkui – kada priklauso?

Advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kad tuo atveju, kuomet darbuotojas nutraukia darbo sutartį dėl svarbios priežasties, pavyzdžiui, dėl pensinio amžiaus pasiekimo, jam priklauso išeitinė išmoka.

Pagal Darbo kodeksą, jei darbuotojas turi neterminuotą darbo sutartį ir darbo santykiai trunka ilgiau nei vienus metus – išeitinė sudaro 2 vidutinius darbo užmokesčius. Jei darbo trukmė trumpesnė – priklauso 1 atlyginimo dydžio išeitinė.

Tačiau svarbu sąlygos. Jei darbuotojas įsidarbino jau turėdamas teisę į visą senatvės pensiją, jam ši išmoka nebepriklauso. Taip pat ji neskiriama, jei darbuotojas išeina į išankstinę pensiją. Svarbiausia, jog pats faktas, kad pensinis amžius buvo pasiektas jau dirbant toje darbovietėje.

Darbdavys negali paprastai „nustumti“ pensininko

Valstybinė darbo inspekcija pabrėžia tai, kad faktai apie darbuotojo pasiektą pensinį amžių, nėra pagrindas atleisti jį iš darbo. Pagal galiojantį įstatymą, darbdavys negali nutraukti sutarties vien todėl, kad darbuotojas jau yra pensininkas.

Be to, jei darbuotojui iki pensijos amžiaus likę mažiau nei 5 metai, jam taikomos papildomos garantijos - įspėjimo apie atleidimą terminai dvigubinami, o jei liko mažiau nei 2 metai – net trigubinami. Tai reiškia, kad žmogui suteikiama daugiau laiko pasiruošti pokyčiams.

Jeigu įmonėje vyksta mažinimai ar restruktūrizacija, darbuotojai iki pensinio amžiaus, likus mažiau nei 3 metams, turi prioritetinę teisę būti palikti dirbti.

Ilgalaikio darbo išmokos – tik atleidžiamiems, ne išeinantiems patiems

Pasak advokatės, dalis pensinio amžiaus žmonių painioja išeitinę su ilgalaikio darbo išmoka, kuri skiriama atleidžiant darbuotoją darbdavio iniciatyva. Ši išmoka neskiriama, jei žmogus pats išeina iš darbo, net ir dėl pensijos.

Svarbu ir tai, kad nutraukiant sutartį dėl svarbios priežasties, turi būti pateikti įrodymai, kad ta priežastis yra tikra. Šiuo atveju tai būtų oficialus pensijos amžiaus pasiekimas.

Dirbti galima ir po pensijos – svarbu žinoti savo teises

Nors kai kurie darbdaviai į pensininkus žiūri kaip į laikinus, realybė tokia, kad įstatymai užtikrina jiems tokias pat teises kaip ir visiems kitiems. Dar daugiau, kai kuriais atvejais jos net platesnės.

Pensininkas neprivalo rašyti jokių papildomų prašymų tęsti darbą, kai pasiekia pensijos amžių. Jei nei darbuotojas, nei darbdavys nesiima veiksmų – sutartis galioja toliau. Specialūs įstatymai gali numatyti išimtis tik specifinėse profesijose, pavyzdžiui, mokslo darbuotojams ar dėstytojams.

Žinok, kas tau priklauso

Darbdavio žodžiai nebūtinai yra teisingi, net jei skamba įtikinamai. Jeigu esi pensinio amžiaus darbuotojas ir jauti spaudimą išeiti savo noru be išeitinės – pasitikrink įstatymus, kreipkis į advokatą arba Darbo inspekciją. Tai tavo teisė.

Išmokos, apsaugos ir garantijos egzistuoja ne be reikalo. O kiekvienas atvejis – individualus. Svarbiausia yra netylėti, kai tau bandoma primesti atsakomybę, kurios neturi būti. Pensininkas – tai ne kliūtis, o lygiateisis darbuotojas.