Paslaptingas pavojus rinkoje: karteliai žudo konkurenciją ir tuština šalies gyventojų pinigines

Karteliai laikomi vienu pavojingiausių pažeidimų konkurencijos teisėje. Jie tiesiogiai gali kenkti vartotojams – auga kainos, nyksta konkurencija, o ilgainiui nukenčia ir visa ekonomika.

Didžiausia rizika atsirasti karteliniams susitarimams kyla tose rinkose, kuriose veikia vos kelios įmonės ar kur konkurentai siūlo gana standartizuotas prekes ir paslaugas bei kur nėra lengva įžengti naujiems žaidėjams, sudarant konkurencinį spaudimą. 

Tačiau realybėje susitarimai gali slėptis pačiuose įvairiausiuose sektoriuose – nuo filmų ar ortopedijos prekių platinimo, proginių drabužių nuomos, kelionių agentūrų veiklos iki alaus gamybos. „Ne tik mūsų, bet ir kitų šalių patirtis rodo, kad kartelių gali atsirasti bet kurioje srityje“, – pabrėžia I. Urmonaitė.

Konkurencijos tarybos ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais tyrimai vis sudėtingėja, didėja jų apimtis, tiriamų ūkio subjektų bei atliekamų tyrimo veiksmų skaičius. Vienoje byloje gali būti net 20 ir daugiau įtariamų įmonių, o patikrinimų metu surenkama dideli kiekiai dokumentų ir duomenų. Jų analizė užtrunka, todėl tyrimas gali tęstis net 2–3 metus.

„Didėjanti tyrimų apimtis iš dalies priklauso ir nuo to, kad Konkurencijos taryba dažniausiai imasi tirti vartotojams pavojingiausius susitarimus, kuriuos išaiškinti sudėtinga. Mūsų institucija kasmet vykdo tyrimus dėl 6–8 įtariamų draudžiamų susitarimų, iš jų sprendimus priima maždaug dėl 2 ar 3“, – procesą komentuoja ekspertė.

Tyrimas gali būti pradėtas tiek pagal gautą pranešimą, tiek tarybos iniciatyva. Prireikus atliekami patikrinimai įmonių patalpose, teritorijoje ar net transporto priemonėse, siekiant surinkti tyrimui reikiamą informaciją.

Vis dėlto, ne visi tyrimai baigiasi pažeidimo nustatymu. Kartais pirminiai įtarimai nepasitvirtina – tokiu atveju, tyrimas nutraukiamas.

Daugiau nei kylančios kainos

Atpažinti kartelinius susitarimus ne visada paprasta. Vienas iš signalų – kai kelios įmonės vienu metu panašiai pakelia kainas ir tam nėra aiškių priežasčių. Tokie atvejai dažnai tampa tyrimų pagrindu. Pavyzdžiui, 2016 m. pradžioje Vilniuje B kategorijos vairavimo kursai kainavo nuo 270 iki 419 eurų, tačiau vairavimo mokykloms susitarus, kursų kainos staiga pakilo iki 500 eurų. Abejone, kad „kažkas čia ne taip“, su institucijos ekspertais pasidalijo vairavimo kursų lankytojai. Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 26 vairavimo mokyklos ir asociacija susitarė padidinti vairavimo kursų kainas ne tik Vilniuje, bet ir Kaune bei Jurbarke.

Vis dėlto, ne visada vienodai pakilusios kainos reiškia kartelį. Kainos gali augti dėl brangstančių žaliavų, pasibaigusių akcijų, padidėjusios paklausos ar sutrikusios tiekimo grandinės. Be to, kai kainos viešos, įmonės gali tiesiog sekti viena kitą ir siūlyti panašius įkainius. Tokie veiksmai nėra draudžiami.

Kitas galimas susitarimo požymis – bendras sprendimas netaikyti nuolaidų. Pavyzdžiui, kino teatrai buvo sutarę populiariems filmams pirmąsias savaites nedaryti didelių nuolaidų bilietams. Taip pat buvo nustatyta, kad viena kosmetikos gamintoja buvo susitarusi su produkcijos platintojais, jog šie vartotojams taikys nustatytas maisto papildų bei kosmetikos gaminių kainas ir nesiūlys nuolaidų.

Raudonos vėliavėlės gali slėptis ir asociacijų veikloje. Labai svarbu, kad jų nariai nesitartų dėl kainų ar kitų komercinių sąlygų, nesidalintų konfidencialia informacija – pavyzdžiui, apie veiklos sąnaudas, kainodarą ar pardavimo strategijas. Tokie duomenų mainai gali reikšmingai apriboti konkurenciją ir pakenkti vartotojams.

Smūgis ne tik piniginei

Kaip pastebi Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros politikos grupės vadovė Justė Bulytė, karteliai gali daryti reikšmingą įtaką ir ekonomikai.

„Karteliai didina kainas vartotojams, riboja inovacijų plėtrą ir mažina pasitikėjimą verslu ir valstybe, todėl šių susitarimų prevencija yra itin svarbi. Didelės baudos negali būti pagrindinė prevencijos priemonė – bendraujame su verslu ir tikime, kad dauguma verslų siekia veikti sąžiningai, tačiau dažnai tiesiog pritrūksta žinių ir aiškumo, kas yra leidžiama“, – teigia J. Bulytė.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos skaičiavimu, karteliai kainas pakelia bent 10–20 proc., o karteliai tarp viešųjų pirkimų dalyvių – net iki 30 proc. ar daugiau.

„Ilgainiui karteliniai susitarimai veikia visą šalies ekonomiką, nes tarpusavyje nekonkuruojančios įmonės neinvestuoja į verslo plėtrą, gamybos patobulinimus, naujų produktų ar gaminių pasiūlą, samdo mažiau darbuotojų. Ne veltui veiksminga konkurencija yra laikoma vienu svarbiausių ekonomikos variklių, užtikrinančių plėtrą bei gerovę vartotojams“, – sako I. Urmonaitė.

Pasak jos, norint užkirsti kelią karteliniams susitarimams, svarbiausia – laiku reaguoti. Neuždelsimas gali sumažinti žalą ar apsaugoti pačią įmonę nuo teisinių pasekmių. „Greita reakcija padeda ir mūsų institucijos ekspertams efektyviau atlikti tyrimą bei užkardyti ar nutraukti pavojingą susitarimą. Visuomet raginame žmones, turinčius duomenų apie galimus konkurenciją ribojančius susitarimus ir kitus įtariamus Konkurencijos įstatymo pažeidimus, ne kalbėti apie galimą kartelį viešai, o elgtis atsakingai ir diskretiškai bei kuo skubiau pateikti informaciją mūsų institucijai“, – sako ekspertė.

Pranešti apie įtariamus kartelinius susitarimus ar pastebėtus signalus galima el. paštu praneskmums@kt.gov.lt arba užpildyti pranešimo formą tarybos interneto svetainėje. Pranešėjų konfidencialumas garantuojamas.

O ką daryti įmonėms, jei jos pačios atsiduria tokioje situacijoje, pavyzdžiui, asociacijos susirinkime pasiūloma sudaryti susitarimą dėl kainų? Tokiu atveju būtina aiškiai išreikšti nepritarimą ir paprašyti, kad tai būtų pažymėta protokole, jei toks daromas. Jei pasiūlymas vis tiek lieka darbotvarkėje – geriausia išeiti iš susirinkimo ir nedelsiant informuoti Konkurencijos tarybą.

Nuolatinis konkurencijos kultūros stiprinimas

Praėjusį rudenį atlikta verslo apklausa parodė, kad dauguma įmonių žino pagrindines konkurencijos taisykles. Tačiau vien tik žinojimo neužtenka – konkurencijos kultūrą būtina nuolat stiprinti. Tai – kiekvienos organizacijos atsakomybė.

Kaip pabrėžia Konkurencijos tarybos pirmininkės pavaduotoja I. Urmonaitė, įmonės turėtų nuolat šviesti savo darbuotojus, įtraukti svarbiausius konkurencijos teisės principus į vidaus taisykles ir, jei kyla abejonių, prieš pasirašant susitarimus su konkurentais, pasitarti su teisininkais. Anot jos, svarbiausia nepamiršti taisyklės – įmonės turi konkuruoti tarpusavyje, o ne tartis dėl bendrų sprendimų, kurie riboja konkurenciją.

„Interneto svetainėje nuolat atnaujiname pagrindinę informaciją apie kartelius ir skatiname įmones su ja susipažinti. Jeigu kyla klausimų dėl taikomų teisinių reikalavimų, galite kreiptis tiesiogiai į Konkurencijos tarybą. Kasmet daug laiko ir pastangų skiriame švietimui, tad pasitelkę šias ir kitas priemones sieksime ir ateityje dar geriau suprasti, kokie yra verslo poreikiai, kaip galėtume padėti įmonėms išvengti konkurencijos pažeidimų, tuo pačiu – ir neigiamų pasekmių vartotojams“, – apibendrina I. Urmonaitė.