Reaguoti privalo „Swedbank“ ir SEB klientai: siunčiamas kritinis signalas, tai būtina žinoti

Pasak Švedijos leidinio „Aftonbladet“, šie bankai, užimantys dominuojančias pozicijas Latvijos, Estijos ir Lietuvos finansų sektoriuose, šiuo metu vykdo operacijas, kurios, ECB vertinimu, susijusios su padidinta rizika.

Leidinio šaltiniai teigia, kad ECB ekspertai atliko išsamų šių bankų veiklos Baltijos regione vertinimą ir nustatė reikšmingų trūkumų jų taikomuose rizikos valdymo modeliuose. Didžiausią susirūpinimą sukėlė metodikos, kuriomis bankai nustato, kiek nuosavo kapitalo privalo turėti galimiems nuostoliams padengti. 

Šie modeliai tiesiogiai susiję su bankų gebėjimu išlikti stabiliems ekonominių sukrėtimų metu. Nors ECB nėra Švedijos bankų nacionalinės veiklos prižiūrėtojas, kadangi Švedija nepriklauso euro zonai, viskas keičiasi, kai kalbama apie Baltijos šalis. 

Šiose valstybėse naudojamas euras, todėl ECB tiesiogiai atsakingas už reikšmingų finansų institucijų veiklos priežiūrą ir rizikos įvertinimą.

Inicijuoti vidiniai procesai

Pasak „Aftonbladet“, gavus pastabas iš ECB, abu bankai ėmėsi veiksmų. „Swedbank“ ir SEB jau pradėjo vidines peržiūras ir atnaujina savo rizikos vertinimo modelius. 

Tai reiškia, kad organizacijos iš esmės įvertina savo veiklos struktūras, rizikos nustatymo metodus bei sprendimų priėmimo procesus, susijusius su kapitalo pakankamumu.

Bankų taikomi modeliai lemiami ne tik jų pačių stabilumui, bet ir viso regiono finansiniam saugumui. Net nedideli trūkumai čia gali turėti reikšmingų padarinių visai sistemai, ypač atsižvelgiant į tai, kad abu bankai turi itin didelį svorį Latvijos, Lietuvos ir Estijos bankų sektoriuose.

Nepaisant visuomenės ir rinkos suinteresuotumo, nei ECB, nei minėti bankai oficialių komentarų dėl išvadų nepateikė. „Aftonbladet“pažymi, kad tokia laikysena yra įprasta tokio pobūdžio situacijose, kai kalbama apie jautrią informaciją, galinčią paveikti pasitikėjimą bankų sistema.

Kodėl tai svarbu Baltijos šalims?

Latvijos banko duomenimis, „Swedbank“ šiuo metu yra didžiausias bankas Latvijoje pagal valdomą turtą, o SEB – antrasis pagal dydį. Lietuvoje ir Estijoje šių bankų pozicijos taip pat itin stiprios. 

Jie aptarnauja didelę dalį gyventojų ir įmonių, dalyvauja valstybiniuose finansavimo projektuose, valdo didelius indėlių ir paskolų portfelius.

Tokio masto finansų įstaigų veiklos stabilumas tiesiogiai veikia regiono ekonominį saugumą. Todėl ECB išsakytos pastabos nėra tik formali kritika, o tai signalas visam Baltijos finansų sektoriui, jog rizikos vertinimas ir kapitalo planavimas turi atitikti aukščiausius standartus.

Nors konkretūs ECB vertinimai nėra viešinami, ekspertai tikisi, kad tai bus impulsas platesnei diskusijai apie rizikos valdymą visame regione. 

Artimiausiu metu laukiama detalesnės informacijos apie bankų vykdomus pakeitimus, o pačios institucijos, tikėtina, stengsis užtikrinti kuo didesnį skaidrumą siekdamos išlaikyti klientų pasitikėjimą.

Finansų analitikai teigia, kad ECB žingsnis rodo ne tik padidintą priežiūros griežtumą Baltijos šalyse, bet ir tai, kad bankų sistemos patikimumas šiandien vertinamas ne tik pagal finansinius rodiklius, bet ir pagal jų sugebėjimą valdyti riziką bei laiku prisitaikyti prie kintančių ekonominių sąlygų.