Situacija Lietuvoje tampa katastrofine: pensininkų skurdas Lietuvoje muša rekordus, kas darosi?

Jų kasdienybė mažai kuo primena ekonomikos augimo sėkmės istoriją. Būtent todėl pensininkų skurdo tema tampa vis aštresnė. Jūs galite gyventi augančioje šalyje, bet senatvėje atsidurti ties riba, kuri neleidžia jaustis saugiai ir oriai. Lietuvos ekonomika per dešimt metų patyrė spartų augimą. 

Vidutinis darbo užmokestis nuo 2015 metų padidėjo daugiau nei tris kartus ir 2025 metų antrąjį ketvirtį pasiekė apie 2387 eurus. Vis dėlto šie skaičiai neatspindi visų gyventojų realybės. Valstybės duomenų agentūros informacija rodo, kad šešiasdešimt penkerių metų ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis šiemet siekia net 37,8 proc.

Tai vienas prasčiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje. Situacija ne tik bloga, bet ir blogėjanti. Prieš metus šis rodiklis sudarė apie 36,9 proc., o 2023 metais buvo apie 31,1 proc.

Su skurdu dirbančios organizacijos atkreipia dėmesį, kad beveik kas antras pensininkas Lietuvoje gyvena labai arti skurdo ribos. Jūs galite būti dirbęs visą gyvenimą, tačiau senatvėje tai negarantuoja finansinio saugumo.

Kodėl pensininkų skurdas toks gilus

Dažniausiai diskusijose minimos politinės priežastys. Kalbama apie per lėtą pensijų indeksavimą, socialinės sistemos spragas ar sudėtingą demografinę padėtį. Dirbančiųjų skaičius mažėja, o pensininkų daugėja. 

Tai reiškia didesnę naštą socialinio draudimo sistemai ir ribotas galimybes sparčiau didinti pensijas. Tačiau šios priežastys nėra vienintelės. Yra ir kita, apie kurią kalbama gerokai tyliau, nors ji turi ilgalaikį poveikį kiekvienam gyventojui.

Nepatogi tiesa apie finansinį raštingumą

Istoriškai Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas buvo žemesnis nei daugelio Vakarų Europos šalių. Jūs augote aplinkoje, kur investavimas nebuvo įprasta praktika, o santaupų kaupimas dažnai apsiribodavo indėliais. Vyresnioji karta didžiąją gyvenimo dalį neturėjo galimybių sistemingai kaupti kapitalo. 

Investavimo kultūra Lietuvoje pradėjo formuotis gerokai vėliau nei tokiose šalyse kaip Vokietija ar Danija. Todėl dauguma dabartinių pensininkų senatvę pasiekė neturėdami papildomų finansinių rezervų. Tai reiškia visišką priklausomybę nuo valstybinės pensijos.

Ar jaunesnės kartos išvengs šios realybės

Būtų klaidinga manyti, kad ši problema apsiriboja tik dabartiniais pensininkais. Jei niekas nesikeis, tokia pati ateitis laukia ir jaunesnių kartų. „SEB bankas“ atliktas tyrimas atskleidė nerimą keliančią tendenciją. 

Net 80 proc. šalies gyventojų artimiausiu metu neplanuoja pradėti investuoti. Tai rodo, kad daugelis vis dar tikisi, jog finansine ateitimi pasirūpins kažkas kitas. Tačiau realybė keičiasi, o socialinė sistema nebepajėgi užtikrinti tokio pat saugumo kaip anksčiau.

Senatvė taps dar brangesnė nei dabar

Šiuolaikinės kartos gyvena visai kitaip nei jų tėvai ar seneliai. Jūs pripratote prie kelionių, kokybiško maisto, laisvalaikio pramogų ir patogaus gyvenimo. Šie poreikiai neišnyks sulaukus pensijos. Priešingai, daugiau laiko turintys žmonės dažnai nori aktyvesnio gyvenimo.

Tai reiškia, kad senatvėje reikės ne mažiau, o daugiau lėšų nei dabar. Vien valstybinės pensijos tam akivaizdžiai nepakaks. Jeigu jūs įsivaizduojate aktyvią, kelionių ir patirčių kupiną senatvę, finansinį pagrindą jai reikia pradėti kurti gerokai anksčiau.

Ilgalaikė išeitis yra viena

Vienintelis realiai veikiantis sprendimas yra ilgalaikis investavimas. Reguliariai kaupiamas ir diversifikuotas kapitalas leidžia palaikyti norimą gyvenimo lygį net ir tada, kai darbo pajamos baigiasi.

Investavimas nėra trumpalaikis sprendimas. Tai procesas, kuris reikalauja laiko, kantrybės ir nuoseklumo, tačiau būtent jis leidžia sumažinti priklausomybę nuo valstybės.

Ilgainiui net nedidelės, bet pastovios investicijos gali sukurti reikšmingą finansinį rezervą.

Atsakomybė už senatvę tenka jums

Kokybišką gyvenimą senatvėje turės tie žmonės, kurie prisiims asmeninę atsakomybę už savo finansus. Tai reiškia sąmoningą santaupų kaupimą ir jų įdarbinimą. Šiandien investuoti yra paprasčiau nei bet kada. Automatizuoti sprendimai leidžia pradėti net ir nedidelėmis sumomis, atsakius į kelis klausimus apie riziką ir tikslus.

Iš esmės investavimo procesas tapo ne sudėtingesnis nei turinio prenumeratos įsigijimas ar apsipirkimas internetu. Tai veikla, kurią daugelis jau atlieka kasdien. 

Jeigu didesnė visuomenės dalis pradėtų rūpintis savo finansine ateitimi, ateityje Lietuvos pensininkai galėtų būti minimi ne skurdo, o finansinio saugumo kontekste. Tai kelias, kuriuo jau seniai eina vokiečiai, danai ar šveicarai. Klausimas lieka vienas. Ar jūs nuspręsite šį kelią pasirinkti laiku.