Sukčiai siautėja toliau: per trumpą laiką išviliojo dešimtis tūkstančių eurų

Jūs galbūt manote, kad tokios istorijos nutinka tik kitiems. Tačiau policijos duomenys rodo visai ką kita. Vos per vieną parą sostinėje fiksuoti net keli sukčiavimo atvejai, kurių bendra žala siekia dešimtis tūkstančių eurų. Apgaulės schema visur beveik identiška, o aukomis tampa įvairaus amžiaus žmonės.

Šie įvykiai dar kartą primena, kad sukčiai taikosi ne tik į vyresnio amžiaus gyventojus, bet ir į tuos, kurie aktyviai naudojasi banko paslaugomis, seka naujienas ir žino apie apgavystes. Vis dėlto realioje situacijoje net ir patyrę žmonės pasimeta, kai išgirsta žodžius apie policiją, banką ar neva gresiantį pavojų jų santaupoms.

Vienas skambutis ir dingę daugiau nei 17 tūkst. eurų

Ketvirtadienio rytą į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1963 metais gimusi moteris. Ji pareigūnams papasakojo, kad tapo gerai organizuotos telefoninės apgaulės auka.

Pasak nukentėjusiosios, trečiadienio vakarą, apie 19.30 valandą, jai būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys, kalbėję rusų kalba. Skambinusieji prisistatė telekomunikacijų bendrovės darbuotojais, banko specialistais ir net policijos pareigūnu. Jie įtikinamai aiškino, jog moters pinigams gresia pavojus ir būtina skubiai imtis veiksmų.

Patikėjusi šia istorija, moteris sukčiams perdavė net 17260 eurų. Tik vėliau, nutrūkus ryšiui ir suvokus, kas įvyko, ji kreipėsi į policiją. Šis atvejis tapo vienu didžiausių per pastarąsias dienas fiksuotų sukčiavimų sostinėje.

Dar keturi vilniečiai neteko savo santaupų

Vilniaus apskrities policija tą pačią dieną sulaukė dar kelių pranešimų apie panašius nusikaltimus. 1952 metais gimusi moteris pranešė, kad pirmadienio rytą, apie 8.30 valandą, jai būnant namuose, paskambino nepažįstamas asmuo, prisistatęs policijos pareigūnu. Apgaulės būdu jis išviliojo 4500 eurų.

Kitas nukentėjusysis, 1955 metais gimęs vyras, pareigūnams nurodė, kad antradienį apie 11 valandą Vilniuje jam paskambino rusakalbiai asmenys. Jie taip pat prisistatė banko darbuotojais ir policijos pareigūnais. Vyras, patikėjęs jų pasakojimu, neteko 7000 eurų.

Ketvirtadienį policija gavo dar vieną pranešimą iš 1974 metais gimusio vilniečio. Jis teigė, kad pinigus pasisavino telefonu paskambinęs rusakalbis asmuo. Šiuo atveju sukčiai išviliojo 8040 eurų.

Tą pačią dieną apie 10 valandą dar vienas garbaus amžiaus sostinės gyventojas tapo apgaulės auka. Iš 1939 metais gimusio vyro nepažįstami asmenys išviliojo 4000 eurų. Visi šie atvejai rodo, kad sukčiai veikia itin aktyviai ir taikosi į skirtingas gyventojų grupes.

Kaip veikia ši sukčiavimo schema

Visuose užfiksuotuose atvejuose sukčiai naudojo tą pačią taktiką. Jūs pirmiausia išgirstate skambutį, kuriame kalbama apie neva iškilusią problemą su jūsų banko sąskaita, telefono numeriu ar net nusikalstamą veiką. Skambinantieji prisistato autoritetą keliančiomis institucijomis ir sąmoningai kelia stresą.

Žmogui sudaromas įspūdis, kad laiko galvoti nėra, o bet koks delsimas gali reikšti pinigų praradimą ar teisines problemas. Tokiose situacijose žmonės dažnai nesikreipia į artimuosius ar banką, o vykdo sukčių nurodymus.

Policijos raginimas gyventojams

Visais minėtais atvejais policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl sukčiavimo. Pareigūnai dar kartą primena, kad nei bankų darbuotojai, nei policijos pareigūnai telefonu neprašo perduoti pinigų, atskleisti prisijungimo duomenų ar vykdyti finansinių operacijų.

Jūs turite žinoti, kad kilus bent menkiausiam įtarimui, geriausia nutraukti pokalbį ir patiems susisiekti su banku ar policija oficialiais kontaktais. Tik toks atsargumas gali padėti apsaugoti jūsų santaupas ir neleisti sukčiams pasinaudoti jūsų pasitikėjimu.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.