Žadėjo grąžinti prarastus pinigus, bet tai dar viena apgaulė: štai kaip veikia nauja sukčių taktika

Tokios praktikos plinta visoje šalyje, todėl gyventojams būtina suprasti ne tik pirmines sukčiavimo formas, bet ir vadinamąsias antrines atakas, kai bandoma pasinaudoti jau patirtu nuostoliu.

Svarbu suvokti, kad sukčiai taikosi būtent į žmonių emocijas. Kai asmuo jau kartą prarado pinigus, nusikaltėliai išnaudoja jo pažeidžiamumą, nežinomybę, neviltį ir norą susigrąžinti prarastas santaupas. Būtent šios emocijos dažniausiai tampa priežastimi, kodėl žmogus pakliūva į pinkles antrą ar net trečią kartą.

Nors atrodo, kad anksčiau nukentėję žmonės turėtų būti atsargesni, praktika rodo priešingą. Pasak specialistų, sukčiai nuosekliai renka informaciją apie auką, ją analizuoja ir vėliau panaudoja naujai apgaulės schemai. Todėl vien budrumo nepakanka – būtina žinoti, kaip veikia tokios taktikos, kokius ženklus atpažinti ir kaip iš tikrųjų apsisaugoti.

Sukčiai grįžta prie aukų: kodėl jie tai daro?

Sukčiavimo atvejai rodo, kad nusikaltėliai vis dažniau siekia apgauti tuos pačius žmones pakartotinai. Dažniausiai tai nutinka po investicinio sukčiavimo, kai gyventojams pažadama greita ir didelė grąža. Praradus pinigus, praėjus kuriam laikui į asmenį vėl kreipiasi nepažįstamieji, kurie teigia esą radę jo prarastas lėšas.

Tokiais atvejais sukčiai apsimeta teisininkais, tyrėjais ar net tarptautinių institucijų atstovais. Jie žada padėti susigrąžinti investuotus pinigus, teigia jau pradėję tyrimą, randa sukčių sąskaitas ar net pateikia melagingus dokumentus. Gyventojai įtikima, nes nusikaltėliai pateikia labai tikslią informaciją apie pirminę apgaulę – kada buvo investuota, kokia suma, kokios operacijos atliktos. Tai kuria iliuziją, kad pagalba tikra.

Tačiau tikrovė visai kitokia: sukčiai tiesiog panaudoja anksčiau surinktus duomenis, kuriuos arba patys išviliojo, arba gavo iš kitų nusikaltėlių. Ši praktika leidžia daryti išvadą, kad gyventojų duomenys tarp sukčių yra aktyviai dalijami ir perparduodami.

Kaip veikia pakartotinės sukčiavimo schemos?

Pakartotinės atakos paprastai vyksta keliais etapais. Pirmiausia žmogui paskambinama ar parašoma socialiniuose tinkluose, prisistatant specialistu, galinčiu padėti atgauti lėšas. Siūloma nemokama pagalba, konsultacijos ar net „teisinių dokumentų“ parengimas. Tik vėliau paaiškėja, kad tariama pagalba kainuoja: prašoma sumokėti teismo mokesčius, pasirašyti sutartis ar atlikti „būtinus pavedimus“.

Šiuo metu emocinis spaudimas būna itin stiprus. Žmogui žadamas garantuotas rezultatas, tikinama, kad jis atgaus ir savo pinigus, ir tariamą investicinę grąžą. Toks spaudimas ypač veiksmingas, jei gyventojas prarado didelę sumą – psichologiškai sunku atsisakyti galimybės susigrąžinti bent dalį lėšų.

Ne mažiau pavojinga tai, kad sukčiai gali raginti meluoti bankui ar policijai. Jie nurodo, ką tiksliai sakyti tyrėjams, kaip nuslėpti tolesnį bendravimą, kokių žingsnių imtis, kad institucijos nesukliudytų procesui. Tai pavojinga, nes ne tik gilinama finansinė žala, bet ir apsunkinamas tyrimas.

Kodėl atgauti pinigus beveik neįmanoma?

Jeigu žmogus pats patvirtino mokėjimus į sukčių sąskaitas, galimybės susigrąžinti pinigus yra itin menkos. Dauguma pavedimų yra momentiniai ir įvykdomi per kelias sekundes. Dažnai lėšos iškeliauja toliau dar prieš tai, kai nukentėjusysis susivokia, kad buvo apgautas. Būtent todėl prevencija yra kur kas veiksmingesnė nei bandymas susigrąžinti nuostolius.

Bankai gali sustabdyti tik tas operacijas, kurios dar nėra išsiųstos. Tačiau realybėje tokių atvejų beveik nebūna, nes sukčiai reikalauja veikti greitai ir neapgalvotai. Todėl specialistai vieningai pabrėžia: vienintelis realus pagalbos šaltinis yra policija ir bankas. Joks nepažįstamasis telefonu ar socialiniuose tinkluose negali rasti jūsų lėšų.

Kaip apsisaugoti nuo pakartotinių sukčiavimo atakų?

Kai tik žmogus supranta, kad buvo apgautas, būtina atlikti keletą veiksmų. Pirmiausia – pakeisti slaptažodžius, ypač naudojamus el. paštuose, interneto banke ir skaitmeninėse platformose. Taip pat kartu su banku įvertinti, ar reikalinga keisti mokėjimo korteles ir prisijungimus. Jei įmanoma, verta pasikeisti telefono numerį ir el. paštą, kad sukčiams būtų sunkiau susisiekti.

Svarbiausia – jokiu būdu nebendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kurie žada padėti susigrąžinti pinigus. Gyventojai raginami vadovautis kritiniu mąstymu, tikrinti informacijos šaltinius, sustoti, įvertinti situaciją ir prisiminti: jei pasiūlymas skamba per gerai, kad būtų tiesa, jis beveik visada yra apgaulė.

Jeigu kyla menkiausias įtarimas, būtina nedelsiant kreiptis į savo banką ir policiją. Tik šios institucijos gali suteikti realią pagalbą, o nepažįstamieji, prisistatantys specialistais, dažniausiai tėra tie patys sukčiai, kurie jau kartą padarė žalą.