Kai gamta šėlsta be gailesčio: kas iš tikrųjų atsiliepia pirmieji, kai jūsų namus užlieja vanduo ar daužo kruša?

Šią vasarą praslinkusios liūtys tapo rimtu išbandymu, tačiau asistavimo rinka sėkmingai susitvarkė su išaugusiu įvykių kiekiu. „Kiekvienais metais registruojamų įvykių skaičius nuosekliai auga. Vien per šių metų sausį–rugsėjį mūsų biuras užregistravo daugiau kaip 86 318 žalų atvejų – nuo turto ir transporto iki kelionių bei medicininių išlaidų draudimo“, – sako Asistavimo biuro vadovas Tomas Nenartavičius.

Pasak jo, vasaros mėnesiais žalų kiekis išauga net trečdaliu. Tokie svyravimai – dėl atostogų laikotarpio, gamtos stichijų, ligų protrūkių ar skrydžių sutrikimų – asistavimo rinkai jau tapo įprastu reiškiniu.

Bendras žalų skaičius auga dėl dviejų esminių priežasčių - nuolatos stiprėjančio besikeičiančio klimato reiškinių ir didėjančio draudimo žalų portfelio. Žvilgtelėjus į paskutiniuosius keletą metų aiškiai matome gamtos stichinių nelaimių tendencijas. Nebuvo metų, jog kažkas neįvyktų. Antai 2022 ir 2023 metais siautė audros, 2024 – krūša, o šiemet stiprios liūtys. 

Ateinančiais metais ir vėl kažkas nutiks, tik dar nežinome koks bus reiškinys ir kiek stipriai gamta mus paveiks. Tokie prognozuojami ciklai skatina investuoti į žalų asistavimo ir administravimo procesus bei technologijas, verčia iš anksto mobilizuoti resursus. Asistavimo įmonės visų pirma privalo būti pasirengusios blogiausiam staigaus žalų kiekio šuolio scenarijui ir savo arsenale turėti techninius bei žmogiškuosius pajėgumus greitai ir kokybiškai apdoroti didelį žalų srautą.

Nelaimės atostogų neturi

„Žalų šuoliai dažnai nutinka pačiu nepatogiausiu metu - per šventes ar ilgus savaitgalius, kai dauguma žmonių ilsisi ar atostogauja. Panašiai kaip specialiosios tarnybos privalome būti pasirengę bet kokiam scenarijui ir staigiai reaguoti”, sako Tomas Nenartavičius.

Įvykus nelaimei, kai reikalinga techninė, konsultacinė ir logistinė pagalba dalinamės patarimais kaip elgtis, atliekame būtinuosius žalos valdymo veiksmus, rūpinamės nuostolių plitimo prevencija.

Stiprios liūtys išryškina problemas

Statybos techniniai reglamentai nustato, kad pastatai turi būti atsparūs ekstremalioms oro sąlygoms. Tačiau liūtys dažnai atskleidžia netinkamai prižiūrėtų statinių defektus. Viena dažniausių patalpų užliejimo priežasčių – konstrukcijų nusidėvėjimas ar statybos brokas, per kurį vanduo patenka į vidų.

„Jeigu turtas būtų reguliariai prižiūrimas ir defektai šalinami laiku, nuostolių tikimybė sumažėtų beveik perpus. Mažesni nuostoliai reiškia mažesnes draudimo įmokas – tai naudinga tiek draudėjui, tiek visai draudimo sistemai“, – pabrėžia T. Nenartavičius.

Turto draudimo vaidmuo

Turto draudimas nėra skirtas statinio defektų šalinimui. Turtą tinkamai prižiūrėti, atlikti būtinąjį remontą ir laiku šalinti defektus yra turto savininko pareiga. Žala atlyginama, jei dėl ekstremalių oro sąlygų vanduo per pažeistas konstrukcijas staiga patenka į apdraustas tvarkingas patalpas. Draudimo sutarties pagrindu kompensuojami turto pažeidimo pasekminiai nuostoliai. 

Tuo tarpu pačios pažeistos konstrukcijos remontas gali būti vykdomas draudiko arba draudėjo išlaidomis, priklausomai dėl kokios priežasties pažeista konstrukcija. Pavyzdžiui, dėl gamtos stichinio reiškinio (pav. audra pažeidžia stogo dangą), remonto išlaidas padengia draudikas, tačiau dėl defekto (susidėvėjusios ar brokuotos stogo dangos) - remonto darbais rūpinasi pats draudėjas. 

Kartais vandens pratekėjimo priežastis nėra aiški dėl paslėptų defektų. Priklausomai nuo draudimo sutarties sąlygų ir žalos aplinkybių nuostolių priežasties paieškos išlaidas gali perimti ir draudimo įmonė.

Asistavimas – neatsiejama žalos valdymo dalis

Draudimo žalų asistavimo įmonės rūpinasi, kad pagalba klientui būtų suteikta greitai ir kokybiškai. „Mūsų privalumas bei pranašumas – neatidėliotina reakcija, platus paslaugų bei partnerių tinklas sprendžiant tiek paprastus, tiek komplikuotus žalų atvejus ir objektyvus žalos administravimas. Nuo asistavimo įmonės veiksmų dažnai priklauso apdraustojo sveikatos būklė, finansiniai nuostoliai, maksimaliai sklandi komunikacija ir bendra situacijos baigtis“, – sako T. Nenartavičius.