Kainų košmaras nuo sausio 1 dienos: tokio drastiško kainų augimo dar nebuvo

Tabako gaminiams taip pat numatomas reikšmingas kainų augimas – įprastas cigarečių pakelis, cigarilės, kaitinamasis tabakas ir elektroninių cigarečių skysčiai brangs nuo 27 centų iki 2,25 euro.

Šie pokyčiai nulemti didėjančių akcizų tarifų, kuriuos Finansų ministerija planuoja taikyti nuo 2026 metų pradžios. Mokesčių augimas palies tiek stipriuosius gėrimus, tiek silpnesnius fermentuotus produktus, o didžiausi kainų šuoliai laukia elektroninių cigarečių skysčių vartotojų.

Kiek brangs alkoholis nuo 2026 metų?

Finansų ministerija nurodo, kad etilo alkoholiui, paprastai 37 procentų stiprumo gėrimams, akcizas didės 12,7 procento. Produktams, kurių stiprumas viršija 15 procentų, mokesčių augimas sieks 11,1 procento.

Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių stiprumas viršija 8,5 procento, akcizas didės 16,5 procento. Alus brangs dėl 16,1 procento akcizo kilimo. Tarpiniams alkoholio produktams iki 15 procentų stiprumo numatomas didžiausias akcizų šuolis – net 25 procentai.

Ministerijos skaičiavimais, pusė litro etilo alkoholio dėl mokestinių pokyčių turėtų pabrangti apie 0,79 euro. Stipresni nei 15 procentų gėrimai brangs apie 0,25 euro už 0,5 litro. Tiek pat kils vyno ir kitų fermentuotų stiprių gėrimų kaina. Silpnesni produktai iki 8,5 procento stiprumo pabrangs apie 0,13 euro.

Tarpinių gėrimų iki 15 procentų kategorijoje kainos vidutiniškai didės apie 0,44 euro už pusę litro.

Cigaretės ir tabakas: kiek daugiau mokėsime?

Nuo 2026 metų augs ir tabako gaminių akcizai. Cigarečių akcizas didės 8,5 procento, cigarų ir cigarilių – 15,5 procento. Rūkomajam ir neapdorotam tabakui numatomas 9,5 procento augimas. Kaitinamajam tabakui ir jo alternatyvoms mokesčiai kils 12,5 procento.

Didžiausias pokytis laukia elektroninių cigarečių skysčių – jų akcizas didinamas net 147,6 procento.

Ministerijos duomenimis, įprastas cigarečių pakelis brangs apie 28 centus. Cigarai ir cigarilės pabrangs maždaug 41 centu už 20 gramų. Rūkomasis tabakas brangs apie 28 centus už tą patį kiekį. Kaitinamasis tabakas ir jo alternatyvos pakils apie 27 centus už pakelį.

Elektroninių cigarečių skysčio 2 ml talpa pabrangs maždaug 2,25 euro. Kadangi dažniausiai perkami 10 ml buteliukai, jų kaina vidutiniškai didės apie 11,25 euro. Tai reiškia, kad šiandien apie 12 eurų kainuojantis buteliukas kitąmet atsieis maždaug 24 eurus.

Kodėl akcizai didinami kasmet?

Finansų ministerija pabrėžia, kad akcizai yra vienas mažiausiai ekonomikos augimui žalingų mokesčių. Surinktos lėšos naudojamos valstybės funkcijoms finansuoti – tarp jų Gynybos fondą, Kelių priežiūros ir plėtros programą, Visuomenės sveikatos stiprinimo fondą ir kitas iniciatyvas.

Prognozuojama, kad dėl didesnių akcizų alkoholiui, tabakui ir elektroninių cigarečių skysčiams 2026 metais biudžetas gaus papildomai apie 65,9 mln. eurų. Energiniams produktams, tokiems kaip dyzelinas ar benzinas, akcizų augimas turėtų atnešti dar apie 76,9 mln. eurų.

Kaip nustatoma akcizų augimo kryptis?

Sprendžiant dėl akcizų didinimo, vertinamas jų poveikis fiskaliniams tikslams, visuomenės sveikatai ir aplinkai. Atsižvelgiama į rinkos tendencijas, kainų pokyčius, vartojimo dinamiką ir kitus veiksnius, taip pat į kitų ES šalių akcizų politiką bei riziką, susijusią su šešėline rinka.

Dažnai akcizų tarifai nustatomi keliems metams į priekį, kad būtų užtikrinta stabilumu grindžiama mokestinė aplinka. Tačiau esant poreikiui planai gali būti koreguojami.

Ar alkoholio ribojimai veikia?

Lietuvoje taikomi griežti alkoholio ribojimai: pirkėjams privalu būti ne jaunesniems kaip 20 metų, o prekybos laikas ribojamas. Šios priemonės, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento teigimu, duoda rezultatų.

Pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas šalyje ženkliai sumažėjo – nuo 14,7 litro vienam gyventojui 2011 metais iki 11 litrų 2023 metais. Lietuva išsiskiria kaip viena sparčiausiai alkoholio vartojimą mažinusių EBPO šalių.

Departamentas pabrėžia, kad svarbu tęsti veiksmingas priemones, mažinančias alkoholio prieinamumą ir stiprinančias gyventojų sąmoningumą.