Agronomai nutylėjo šį triuką: 4 metų sėjomaina, kuri daro stebuklus mažame sklype

Ketverių metų sėjomaina – tai daržo auginimo sistema, kai tos pačios augalų šeimos daržovės į tą pačią lysvę sugrįžta tik po ketverių metų. Pagrindinis principas – daržą padalyti į keturias lygias dalis ir kasmet sukeisti jose auginamų augalų grupes.

Ši sistema grindžiama paprasta idėja – kiekviena daržovių grupė turi skirtingus maisto medžiagų poreikius ir į dirvą palieka nevienodas medžiagas. Ankštiniai augalai praturtina dirvą azotu, bastiniai (kopūstai ir jų giminaičiai) sunaudoja daug maisto medžiagų, o šakniavaisiai yra vidutiniškai reiklus derlius. Keičiant šias grupes vietomis, natūraliai išlaikoma dirvožemio pusiausvyra ir išvengiama jo nualinimo.

Sėjomaina taip pat padeda apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Jei, pavyzdžiui, pomidorai kasmet auginami toje pačioje vietoje, dirvoje kaupiasi juos pažeidžiančių ligų sukėlėjai. Panašiai elgiasi ir kenkėjai, mėgstantys konkrečias augalų šeimas – jie greičiau įsikuria ten, kur tos pačios daržovės auga nuolat. Rotuojant daržoves, šie ciklai yra nutraukiami, todėl ligų ir kenkėjų problema ateityje gerokai sumažėja.

Daržovių skirstymas į 4 grupes – sėjomainos pagrindas

Norint, kad sėjomaina būtų veiksminga, labai svarbu tinkamai suskirstyti daržoves pagal jų botaninę šeimą ir maisto medžiagų poreikį.

Pirma grupė – bastiniai (kopūstiniai) augalai. Tai įvairios kopūstų rūšys: gūžiniai, lapiniai, briuseliai, žiediniai, brokoliai, taip pat pekininiai kopūstai, lapiniai kopūstai (kale), kalarepės, ropės, ridikai ir ridikėliai. Šie augalai reikalauja labai derlingos, azoto ir kalcio turtingos dirvos.

Antra grupė – ankštiniai augalai. Į ją įeina žirniai, pupelės, pupos, soja, lęšiai. Tai – vertingiausia grupė sėjomainoje, nes ankštiniai, gyvendami simbiozėje su gumbelinėmis bakterijomis ant šaknų, sugeba iš oro surišti azotą ir taip praturtina dirvą.

Trečia grupė – šakniavaisiai. Šiai grupei priklauso morkos, petražolės šakninės, salierai šakniniai, pastarnokai, burokėliai. Šie augalai turi vidutinius maisto medžiagų poreikius ir ypač gerai auga po ankštinių, nes pastarieji palieka azoto atsargų. Gilios šaknys papildomai purena dirvą.

Ketvirta grupė – svogūniniai augalai. Tai svogūnai, česnakai, porai. Jiems reikia lengvos, laidžios, be šviežio mėšlo dirvos, maisto medžiagų poreikis gana nedidelis. Mažuose daržuose prie šios grupės galima priskirti ir dalį lapinių daržovių – salotas, špinatus, rukolą, ypač jei jos sodinamos tarp kitų kultūrų.

4 metų sėjomainos planas – metai po metų

Pirmi metai – ankštiniai augalai. Pasirinktoje lysvėje pasėkite ar pasodinkite žirnius, pupeles, pupas ar kitus ankštinius. Prieš sodinimą dirvą pagerinkite kompostu, tačiau nepadauginkite – ankštiniai nemėgsta šviežio mėšlo ir azoto pertekliaus, nes tuomet augina daug lapų, bet menkiau mezga ankštis. Po derliaus nuėmimo nešalinkite visų augalų liekanų – dalį jų galite įkasti į dirvą ar palikti kaip mulčią, kad gumbelinėse šaknyse sukauptas azotas liktų dirvoje.

Antri metai – bastiniai augalai. Ant tos pačios lysvės sodinkite kopūstus ir kitus bastinius. Dirva po ankštinių jau bus natūraliai praturtinta azotu, todėl sąlygos bastiniams bus itin palankios. Prieš sodinimą įterpkite komposto ir patikrinkite dirvos pH – jei dirva per rūgšti, ją reikėtų pakalkinti.

Treti metai – šakniavaisiai. Atėjo laikas morkoms, petražolėms šakninėms, burokėliams, salierams ir kitiems šakniavaisiams. Jie geriausiai auga lengvoje, purioje, laidžioje dirvoje. Jei dirva sunki, įmaišykite smėlio. Venkite šviežio mėšlo, nes nuo jo šaknys šakojasi, išsikraipo. Galima naudoti nedideles komposto ar kompleksinių trąšų normas.

Ketvirti metai – svogūniniai augalai. Šioje sėjomainos grandyje sodinami svogūnai, česnakai, porai ir, jei reikia, dalis lapinių daržovių. Svogūniniai turi mažiausius maisto medžiagų poreikius ir gerai jaučiasi po šakniavaisių. Jiems būtina saulėta vieta ir vidutinis laistymas – ne per sausai, bet ir ne per šlapia.

Praktiniai patarimai sėjomainai mažame sklype

Mažame darže 4 metų sėjomainą galima paprastai pritaikyti ir supaprastinti. Jei vietos turite tik trims lysvėms, galite praleisti vieną grupę arba sujungti dvi, pavyzdžiui, svogūninius augalus sodinti kartu su šakniavaisiniais. Svarbiausia – išlaikyti tam tikrą kaitą, kad tos pačios šeimos daržovės kasmet neaugtų toje pačioje vietoje.

Patogu lysves daryti ne per plačias – rekomenduojama, kad lysvių plotis būtų apie 120 cm, o tarp jų palikti maždaug 40 cm takelius. Taip lengviau ravėti, laistyti ir nuimti derlių, nevaikščiojant per dirvą, kur auga daržovės.

Labai pravartu turėti paprastą užrašų knygelę ar schemą, kurioje pažymėsite, kas kur augo konkrečiais metais. Galite nupiešti daržo planą, padalyti jį į keturias dalis ir kiekvieną daržovių grupę pažymėti vis kitu spalvos žymėjimu. Tai padės nepasimesti po kelerių metų ir kryptingai planuoti sėjomainą.

Užrašykite ir svarbiausias pastabas: kurios daržovės augo geriausiai, kur dažniau pasirodė kenkėjai, kurios veislės pasiteisino. Tokia informacija po kelių sezonų bus labai vertinga ir leis nustatyti jūsų sklypui labiausiai tinkančią sėjomainos schemą.

Dalis daržovių gali būti auginamos už pagrindinės sėjomainos ribų. Greitai augančias kultūras – salotas, rukolą, ridikėlius – galima sėti tarp kitų daržovių kaip tankinantį augalą. Panašiai elgiasi ir daugelis žolelių: bazilikas, lapiniai petražoliai, krapai puikiai tinka lysvių pakraščiuose ir neturi būti griežtai įtraukiami į ketverių metų sėjomainos schemą.

Parengta pagal deccoria.pl informaciją.