VU mokslininkas atskleidė: po COVID-19 lietuviai pradėjo elgtis kitaip, tą parodė ir tyrimo rezultatai

Pandemijos metu žmonės labiau susimąstė apie savo sveikatą, tačiau išryškėjo patikimos ir aiškios informacijos apie tai, kaip elgtis teisingai, trūkumas. Apie tyrimo rezultatus pasakoja jį atlikęs Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos specialistas dr. Rokas Arlauskas.

Pasaulio sveikatos organizacijai 2020 m. kovo 11 d. paskelbus COVID‑19 pandemiją, daugelyje šalių įvesta daugybė ribojimų: apribotas fizinis kontaktas, sumažėjo galimybės gauti medicininę pagalbą.

„Daug baimės ir neaiškumo paskatino žmones ieškoti alternatyvių būdų saugoti sveikatą – imuninę sistemą stiprinančio maisto, vitaminų bei maisto papildų“, – pasakoja dr. R. Arlauskas.

Tuo pat metu užsidarė sporto klubai, žmonės daugiau laiko praleido namuose, daug sėdėdami ir žiūrėdami į ekranus. Priverstinė socialinė izoliacija ir karantinas radikaliai pakeitė kasdienį gyvenimą ir daugeliu atvejų lėmė fizinio aktyvumo sumažėjimą. Socialiniuose tinkluose tuo metu aktyviai reklamuoti maisto papildai kaip priemonė kovoti su koronavirusu, nors mokslinių įrodymų apie jų veiksmingumą nebuvo.

„Buvo akivaizdu, kad kasdieniai gyventojų įpročiai pasikeitė, bet trūko aiškių, visą Lietuvą reprezentuojančių duomenų – kokią įtaką pandemija padarė žmonių mitybai, maisto papildų vartojimui ir fiziniam aktyvumui, kaip visa tai keitėsi pandemijos metu ir jai pasibaigus“, – teigia mokslininkas. Siekiant įvertinti realią situaciją ir netolygumus skirtingose Lietuvos apskrityse bei miestuose ir kaimo vietovėse, buvo inicijuotas visus Lietuvos gyventojus reprezentuojantis tyrimas.

Pasak dr. R. Arlausko, tai – pirmas tokio pobūdžio tyrimas Lietuvoje, apimantis COVID‑19 pandemijos pabaigos laikotarpį ir dvejus metus po jos. Apklausos atliktos skirtingose apskrityse, didžiuosiuose miestuose ir kaimo vietovėse tris kartus: 2021, 2022 ir 2023 metais.

Kiekvieną kartą apklausta po 1600 gyventojų. Pritaikytas atrankos metodas leido užtikrinti duomenų reprezentatyvumą – kiekvienas Lietuvos gyventojas turėjo vienodą galimybę būti įtrauktas į tyrimą, o respondentų struktūra pagal lytį, amžių, gyvenamąją vietą ir kitus kriterijus atitiko visą suaugusiųjų populiaciją.

Maisto pasirinkimas: ar tai naudinga mano sveikatai?

Pasak dr. R. Arlausko, iki pandemijos dauguma žmonių maistą rinkosi gana paprastai. „Svarbiausias kriterijus buvo skonis (37 proc.) ir kaina (24 proc.), o sveikata, t. y. produkto nauda sveikatai, buvo tik trečioje vietoje. Tačiau COVID‑19 pandemija pakoregavo požiūrį į maistą ir mitybą.

Vertinant 2021–2023 m. tyrimo duomenis, pirmą kartą daugeliui žmonių renkantis maistą svarbiausias klausimas tapo: „Ar tai naudinga mano sveikatai?“ Pirmą kartą sveikatos nauda aplenkė kainą, o skonis tapo antru kriterijumi: žmonės ėmė labiau kreipti dėmesį į tai, kas stiprina organizmą, o ne vien į tai, kas skanu ar pigiau.“

Miestų gyventojai sveikatai palankesnį maistą pradėjo rinktis greičiau nei kaimo gyventojai, tačiau laikui bėgant ir pastarųjų dėmesys savo sveikatai išaugo. Vis dėlto pasibaigus pandemijai visuomenė vėl dažniau rinkosi maistą pagal skonį ir kainą, o sveikata nebebuvo toks dominuojantis kriterijus kaip pandemijos piko metu.

Kaip pasakoja dr. R. Arlauskas, pandemijos metu maždaug kas antras darbingo amžiaus žmogus buvo bent šiek tiek fiziškai aktyvus – lankė treniruotes arba sportavo laisvalaikiu. „Beveik kas antras apskritai nesportavo, apie trečdalis žmonių nurodė, kad jų fizinis aktyvumas per pandemiją sumažėjo, o tik maždaug kas devintas teigė, kad aktyvumas padidėjo.

Labiausiai sumažėjo tų žmonių aktyvumas, kurie iki pandemijos sportavo retkarčiais, nesistemingai. Tie, kurie arba visai nesportavo, arba labai aktyviai sportavo ir toliau lankė treniruotes, pokyčius jautė mažiau – jų įpročiai buvo arba labai silpni, arba labai stiprūs“, – aiškina mokslininkas.

Pasibaigus pandemijai aktyviai sportavusių žmonių fizinis aktyvumas padidėjo – jie grįžo į treniruotes ir net sustiprino savo režimą. Tarp tik laisvalaikiu sportavusių ir nesportavusių asmenų kurį laiką buvo matyti gerėjimo ženklų, tačiau 2023 m. jų aktyvumas vėl sumažėjo. Ypač ryškus fizinio aktyvumo sumažėjimas fiksuotas tarp moterų. Lyginant gyvenamąją vietą, miestų gyventojai dažniau nei kaimo gyventojai nurodė, kad jų fizinis aktyvumas sumažėjo.

Apibendrindamas dr. R. Arlauskas pabrėžia, kad pasibaigus pandemijai fizinis aktyvumas statistiškai reikšmingai padidėjo tarp tų, kurie aktyviai sportavo ir lankė treniruotes, o tarp nesportuojančių ir tik laisvalaikiu sportuojančių asmenų kurį laiką buvo pastebėta didėjimo tendencija, tačiau 2023 m. jų aktyvumas vėl sumažėjo. „Kitaip tariant, pandemija daugeliui tapo stabdžiu, o po jos ne visiems pavyko vėl įsibėgėti ir grįžti į ritmą“, – konstatuoja mokslininkas.

Maisto papildai – tik menama apsauga nuo ligos?

Dr. R. Arlausko teigimu, pandemijos metu maisto papildų vartojimas išaugo, ir tyrimas aiškiai parodė, kas buvo didžiausi jų vartotojai. „Dar prieš pandemiją daugiau kaip du trečdaliai (67,2 proc.) žmonių bent kartais vartojo maisto papildus, tačiau nuolat juos vartojo tik nedidelė dalis – 10 proc.

Pandemijos metu nuolat papildus vartojančių žmonių skaičius padidėjo. Ypač išaugo papildų, skirtų imuninei sistemai, širdies ir kraujagyslių sistemai, sąnariams ir kaulams stiprinti, vartojimas – tai aiškus ženklas, kad žmonės papildų vartojimą suprato kaip būdą „pasistiprinti“ ir apsisaugoti nuo ligų. Tuo pat metu sumažėjo papildų, skirtų energijai, atminčiai, miegui ar sportui, vartojimas – žmonės labiau orientavosi į menamą apsaugą nuo ligos, o ne į produktyvumą ar sportinius tikslus“, – komentuoja jis.

Pasibaigus pandemijai maisto papildų vartojimo paplitimas reikšmingai sumažėjo, tačiau 2023 m. vėl šiek tiek padidėjo – iki 72,7 proc. Vartojimo priežastys iš esmės nekito, tačiau priežastį „apsisaugoti nuo COVID‑19“ 2023 m. minėjo gerokai mažiau žmonių.

Maisto papildai dažniau vartoti moterų, jaunesnio amžiaus žmonių, turinčių universitetinį išsilavinimą, gyvenančių didesniuose miestuose, gaunančių didesnes pajamas ir tų, kurie maistą rinkosi pirmiausia pagal naudą sveikatai. „Pastebėjome įdomų ryšį: papildus vartojantys žmonės dažniau buvo ir fiziškai aktyvūs. O tie, kurie papildų nevartojo, dažniau teigė, kad jų fizinis aktyvumas per pandemiją nei pagerėjo, nei pablogėjo“, – pažymi dr. R. Arlauskas.

Ateities pandemijoms – labiau nuspėjama žmonių elgsena

Tyrimas atspindi Lietuvos suaugusiųjų mitybos, maisto papildų vartojimo ir fizinio aktyvumo pokyčius 2021–2023 m. ir leidžia nustatyti skirtumus tarp lyties, amžiaus, išsilavinimo, pajamų ir gyvenamosios vietos grupių.

Šie duomenys gali būti naudojami planuojant sveikatos stiprinimo programas savivaldybėse, mokyklose, bendruomenėse – jie padeda tiksliai matyti netolygumus ir suprasti, kurias gyventojų grupes būtina įtraukti į prevencines programas atsižvelgiant į lytį, amžių, pajamas ir gyvenamąją vietą.

Remiantis gautais rezultatais, galima formuluoti rekomendacijas savivaldybių visuomenės sveikatos biurams ir kitoms institucijoms: aktyviai šviesti visuomenę apie sveiką mitybą, akcentuojant maisto produktų maistinę vertę; mokyti racionalaus ir tikslingo maisto papildų vartojimo; formuoti sveikos, fiziškai aktyvios gyvensenos nuostatas ir įvairiomis intervencijomis skatinti gyventojų fizinį aktyvumą.

„Šios rekomendacijos, kartu su pateiktais duomenimis apie skirtingų grupių elgesį, gali tapti vertingu pagrindu planuojant informavimo kampanijas ir prevencines priemones, jei ateityje kiltų panaši pandemija. Dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatos raštingumui, kritiniam maisto papildų pasirinkimui ir fizinio aktyvumo palaikymui, ypač jauniems asmenims, miesto gyventojams ir moterims, kurių aktyvumas linkęs mažėti labiausiai. Jei vėl tektų gyventi pandemijos sąlygomis, galėtume mažiau improvizuoti ir labiau remtis tyrimo duomenimis, kurie parodė, kur žmonės linkę pervertinti papildų naudą, kada pamiršta judėti ir kaip jų elgesį galima koreguoti aiškiomis, mokslu pagrįstomis rekomendacijomis“, – sako dr. R. Arlauskas.

Anot mokslininko, šiuo metu analizuojami ir 2024–2025 m. duomenys, kurie leis ne tik įvertinti esamą situaciją, bet ir prognozuoti pokyčius. „Tai bus naudinga visuomenės sveikatos politikos formuotojams ir įgyvendintojams rengiant visuomenės sveikatos srities strateginius dokumentus bei planuojant intervencijas tiek visos šalies, tiek atskirų apskričių mastu“, – pabrėžia dr. R. Arlauskas.