Vienas triukas akimirksniu pritrauks šiuos išskirtinius paukščius į jūsų sodą

Sužinoję, kuo juodieji strazdai minta ir kokią aplinką mėgsta, galime patikimai prisivilioti juos arčiau savo namų. Žiema – puikus metas paukščių stebėjimui. Žema temperatūra ir natūralaus maisto stoka verčia paukščius ieškoti grūdų ar vaisių lesyklose.

Dažniausi svečiai Lietuvos soduose – žvirbliai bei zylės, tačiau, šiek tiek pasistengus, galima sulaukti ir rečiau matomų, įdomesnių rūšių. Tarp jų – juodieji strazdai, kuriuos dažnai painioja su varnėnais.

Norint pritraukti juoduosius strazdus į savo sodą, reikia šiek tiek pastangų – tradiciškai šie paukščiai buvo labiau miškų gyventojai. Tačiau pastaraisiais metais jie vis dažniau persikelia į parkus ir gyvenamųjų namų kiemus. Juos traukia nuolat prieinamas maistas ir mažesnė plėšrūnų grėsmė. Dalis juodųjų strazdų rudenį ir žiemą išskrenda į šiltesnius Europos regionus, bet likusieji – jei yra šeriami – tampa nuolatiniais žiemos lesyklų lankytojais.

Kaip atskirti juodąjį strazdą nuo varnėno?

Iš pirmo žvilgsnio juodasis strazdas primena varnėną, todėl dažnai su juo supainiojamas. Tačiau atidžiau pažvelgus pastebėsite ryškius skirtumus. Juodiesiems strazdams būdingas ryškus skirtumas tarp lyčių.

Patinai yra vienodai juodi, su ryškiu geltonai oranžiniu snapu ir geltonu žiedu aplink akis. Patelės – tamsiai rudos, be ryškių bruožų, jų snapas ne toks išsiskiriantis, o bendras įvaizdis – kuklesnis.

Tuo tarpu varnėnai turi blizgančias plunksnas su žalsvais ar violetiniais atspalviais, kurie ryškiausi pavasarį. Rudenį ir žiemą jų žvilgesys sumažėja, o plunksnos nusėtos baltomis dėmelėmis. Varnėnai taip pat šiek tiek mažesni už juoduosius strazdus, su trumpesne uodega.

Skiriasi ir jų elgsena bei perėjimo vietos. Juodieji strazdai suka lizdus medžių šakose, krūmuose ar kitose tankiose vietose, o varnėnai renkasi inkilus ar pastatų plyšius. Ieškodami maisto, juodieji strazdai dažniausiai šokinėja žeme, o varnėnai – ramiai žingsniuoja.

Kuo minta juodieji strazdai?

Juodieji strazdai yra baikštūs paukščiai, mėgstantys ramybę. Didžiausia tikimybė juos pritraukti ten, kur mažai triukšmo, nėra nuolatinio eismo ir sodo aplinka yra ramesnė.

Šiltaisiais metų laikais jie minta daugiausia sliekais, vabzdžių lervomis, sraigėmis, šliužais ir kitais smulkiais bestuburiais. Rudenį ir žiemą jų mityba pasikeičia – tada jie ieško vaisių, uogų, lesa pernokusius vaisius, likusius ant šakų ar nukritusius ant žemės.

Stiprus juodųjų strazdų snapas leidžia doroti net ir didesnius vaisių gabalus. Prie lesyklos galite dėti:

• obuolių, kriaušių, slyvų gabaliukus;
• serbentus, aronijas, vynuoges;
• šeivamedžio, erškėtrožių, šaltalankių uogas.

Ypač mėgstamos – razinos. Jas reikėtų trumpai pamirkyti vandenyje, kad suminkštėtų – tuomet bus saugesnės paukščiams.

Maistą galima dėti tiek į lesyklą, tiek pabarstyti po ja, nes juodieji strazdai dažnai renkasi maistą nuo žemės.

Juodieji strazdai Lietuvoje yra saugoma rūšis. Jų populiacija kai kuriose vietose mažėja dėl blogėjančių sąlygų. Todėl svarbu padėti neišskrendančiai daliai paukščių – ypač žiemą, kai išlikti sunkiausia.

Jeigu lesinsite juoduosius strazdus tinkamu maistu, saugioje, nuo vėjo ir plėšrūnų apsaugotoje vietoje, ne tik padėsite paukščiams išgyventi žiemą, bet ir turėsite unikalią galimybę iš arti stebėti šiuos gražius, išraiškingus sparnuočius.