Tėvai eina iš proto dėl šių vardų: paskelbti populiariausi naujagimių vardai Lietuvoje

Registrų centro duomenimis, per metus buvo įregistruoti 23,8 tūkst. kūdikių, įskaitant ir tuos, kurie gimė užsienyje, bet buvo oficialiai įregistruoti Lietuvos Civilinės metrikacijos skyriuose.

Mergaitės, kurių įregistruota apie 12,3 tūkst., sudarė 52 proc. visų gimusių vaikų, o berniukų – apie 11,6 tūkst., tai yra 48 proc. Nors lyties pasiskirstymas išlieka gana tolygus, bendras naujagimių skaičius šalyje toliau mažėja – 2024 metais buvo užregistruota apie 25,6 tūkst. kūdikių.

Tarp visų šiais metais užregistruotų vaikų populiariausiais vardais tapo Sofija ir Markas. Šie vardai šiemet buvo suteikti daugiausiai naujagimių, išlaikydami tendenciją, kai jau kelerius metus iš eilės pirmauja panašūs, klasikinio ar tarptautinio skambesio vardai. 

Populiarūs mergaičių vardai išliko gana stabilūs – šalia Sofijos tėvai dažnai rinkosi tokias vardo formas kaip Amelija, Adelė, Emilija, Luknė ar Gabija. Tuo metu tarp berniukų vardų dažniausiai buvo pasirenkami Benas, Jonas, Adomas, Matas, Nojus ir Leonas. 

Šiek tiek mažiau populiarūs, bet taip pat dažnai pasitaikę vardai – Dominykas, Ąžuolas ir Herkus.

Lyginant su 2024 metų duomenimis, vardų pasirinkimo tendencijos per daug nepakito. Pernai tarp mergaičių favoritė buvo Amelija, Sofija užėmė antrą vietą. Dauguma tų pačių vardų ir toliau išliko populiariausiųjų dešimtuke, nors keitėsi jų tarpusavio pozicijos. 

Tuo metu berniukų dešimtuke 2024-aisiais šalia Marko, Beno ir Jono buvo matomi ir tokie vardai kaip Motiejus, Lukas bei Jokūbas, tačiau pastarieji šiemet užleido vietą kitoms vardų formoms.

Šie duomenys atspindi ne tik tėvų skonį ir vertybes, bet ir platesnes visuomenės tendencijas. Daugelis vardų, tokių kaip Sofija ar Jonas, išlieka populiarūs dėl savo klasikinio skambesio, tarptautinio atpažįstamumo ir gilios kultūrinės tradicijos. 

Tuo tarpu kiti. kaip Ąžuolas ar Herkus, pabrėžia lietuvišką identitetą, stiprybę ar unikalumą. Šalia tradicinių vardų atsiranda ir šiuolaikinių pasirinkimų, dažnai veikiamų populiariosios kultūros ar globalių mados tendencijų.

Vardų mada, nors iš pažiūros smulkmena, atspindi ir socialinius pokyčius – kaip tėvai nori matyti savo vaikus, kokias vertybes tikisi įkūnyti per vardą, ir kaip keičiasi visuomenės požiūris į tapatybę. Nors dar per anksti spręsti, kokie vardai dominuos 2026-aisiais, galima numatyti, kad Sofija ir Markas išlaikys tvirtas pozicijas, nebent juos užgoš naujos mados bangos ar netikėti įvykiai, turintys įtakos visuomenės pasirinkimams.

Registrų centras kasmet fiksuoja ne tik vardų populiarumo tendencijas, bet ir bendrą demografinę situaciją, kuri Lietuvoje išlieka sudėtinga – gimstamumas mažėja, o jaunų šeimų sprendimus vis dažniau veikia emigracija, ekonominės sąlygos ar asmeninis saugumo jausmas. 

Vis dėlto vardai, kuriuos tėvai suteikia savo vaikams, išlieka svarbiu asmeninės ir tautinės tapatybės simboliu, kuris gyvuoja ne vienerius metus ir atspindi visuomenės veidą.

Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.