Atrodo, kad viskas švaru? Šie kasdieniai įpročiai iš tiesų gali būti jūsų apsinuodijimo priežastis

 Ir kalbama ne apie estetiką ar skonį, o apie realią žalą sveikatai. Net jeigu maisto produktai švieži, o virtuvė iš pažiūros švari, vis tiek galima padaryti klaidų, kurios sukelia infekcijas, apsinuodijimus ar kitus sutrikimus. 

Juk bakterijos nematomos akiai, o daugeliu atvejų nemalonumai prasideda nuo paprasto neapsižiūrėjimo. Jeigu šios klaidos kartojasi reguliariai, anksčiau ar vėliau tai paveiks ir sveikatą, ir savijautą. Tad geriau iš anksto žinoti, ką reikėtų keisti.

Rankų higiena – klaida, kuri daroma dažniausiai

Pirmoji ir dažniausia problema – netinkamas rankų plovimas. Kai kurie jas nuskalauja vos kelias sekundes arba pamiršta tai padaryti visiškai, o kartais net pereina nuo žalios mėsos prie daržovių be jokių apsaugos priemonių. Tai puikus būdas pernešti pavojingus mikroorganizmus, tokius kaip salmonelės ar kampilobakterijos, į kitus produktus ar net tiesiai į burną.

Rankas būtina plauti ne tik prieš ruošiant maistą, bet ir po to, kai liečiatės prie žalios mėsos, žuvies, kiaušinių, tualeto ar gyvūnų. Plovimui reikėtų skirti bent 20 sekundžių, naudoti muilą ir nepamiršti tarpupirščių bei nagų zonos.

Nevisiškai iškepęs maistas – pavojus be skonio

Antra dažna klaida – netinkama termiškai neapdoroto maisto paruošimo trukmė. Ypač tai liečia vištieną, faršą ar dešreles. Viduje likęs rožinis atspalvis gali atrodyti sultingas, bet dažnai reiškia, kad produktas dar nepasiekė saugios temperatūros. Tokiu atveju gresia apsinuodijimas, kuris gali būti labai pavojingas, ypač vaikams ar nėščiosioms.

Siekiant tikslumo, verta naudoti maisto termometrą. Vištiena ir kalakutiena turi būti pašildyta iki bent 74 laipsnių. Faršas ar dešros – iki 71. Tai vienintelis būdas būti tikram, kad bakterijos žuvo, o maistas saugus.

Ilgai palikti likučiai – bakterijų puota

Trečias dalykas, kuris dažnai ignoruojamas – palikti maisto likučiai ant stalo ar viryklės ilgiau nei reikia. Jei sriuba ar troškinys atvėsta per lėtai, net nepastebėsite, kaip pradeda daugintis bakterijos. Toks maistas net ir pašildytas gali likti pavojingas, nes kai kurie toksinai karščiui atsparūs.

Rekomenduojama nelaikyti šilto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei dvi valandas. Po to jį reikia perkelti į šaldytuvą – kuo greičiau, tuo geriau. Jeigu maistas buvo lauke ilgiau, geriau jo nebevartoti – rizika per didelė.

Mikrobai ant lentelių ir paviršių – nematoma grėsmė

Ketvirtoji klaida – tai pavojingas produktų maišymas tose pačiose lentelėse ar ant tų pačių paviršių. Net jei lentelė iš pažiūros švari, bakterijos iš žalios mėsos gali pasilikti įtrūkimuose ar mikro įbrėžimuose. Ir jei vėliau ten pat pjaustomi agurkai ar obuoliai – infekcija garantuota.

Sprendimas – paprastas. Tereikia naudoti atskiras pjaustymo lentas mėsai, daržovėms ir žuviai. Po kiekvieno naudojimo jas būtina plauti karštu vandeniu su muilu. To paties reikalaujama ir iš peilių ar kitų indų. Be to, šaldytuve žalią mėsą verta laikyti atskirai, kad jos sultys nesusilietų su kitais produktais.

Į ką atkreipti dėmesį – pirmieji simptomai

Jei jau padarėte vieną iš minėtų klaidų, svarbu atkreipti dėmesį į savijautą. Maisto sukelti negalavimai gali pasireikšti per kelias valandas ar net dieną. Dažniausi požymiai: pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, skrandžio skausmai, silpnumas ar galvos svaigimas.

Ypač rimtai į tai turėtų žiūrėti šeimos, kuriose yra maži vaikai, senjorai ar nėščiosios – jiems komplikacijos gali būti rimtesnės. Nors šios klaidos atrodo menkos, jos gali pridaryti daug žalos. 

Saugus elgesys virtuvėje turi tapti įpročiu – taip kaip dantų valymasis ar diržo segėjimas automobilyje. Tai mažos detalės, kurios saugo jūsų ir artimųjų sveikatą.