Prisijunkite
Pranešimas spaudai
Paskelbta
Lietuvos kritinė infrastruktūra yra nuolat stiprinama, tačiau tikrasis atsparumas remiasi žmonėmis, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila. Jis sutelktumo pavyzdžiu įvardijo visuomenės pagalbą, kai Lietuvą 2024 m. nusiaubus didžiulei audrai tvarkytis su jos padariniais padėjo miškininkai, policijos pareigūnai, šauliai.
„Infrastruktūra ruošiama atremti tiek fizinėms, tiek kibernetinėms grėsmėms, bet tikrasis atsparumas slypi ne infrastruktūroje. Tikrasis atsparumas – tai žmonės, kurie reaguoja greitai, priima sprendimus ir nebijo atsakomybės. Tu gali būti apsirūpinęs atsargomis, turėti planus, bet jei tu neturėsi, kas tuos planus vykdys, jokio rezultato pasieti nepavyks“, – penktadienį Vilniuje vykstančioje konferencijoje „Saugumo kodas“ sakė ESO vadovas R. Radvila.
ESO vadovas kalbėdamas apie atsparumą teigė, jog tai yra gebėjimas priimti sprendimus ir veikti tada, kai aplink viskas griūva, o svarbiausia – vizi dirba jiems patikėtus darbus ir nepuola į paniką.
„Ištikus krizei, ir tai nebūtinai kas nors dramatiškai grėsminga, nes mus veikia ir gamta, ir technologijos gali sutrikti, svarbiausia, kad visi aiškiai žinotų, kas ką turi daryti – kokia mano rolė šioje suirutėje“, – pažymėjo R. Radvila.
Jis prisiminė 2024 m. iššūkį, kai Lietuvą nusiaubė didžiausia per pastaruosius kelerius metus audra – daug žmonių geranoriškai savo iniciatyva stojo į pagalbą ir nelaukė, kol atvyks tarnybos ir viską sutvarkys, patys ieškojo, kuo galėtų prisidėti.
„Miškininkai, savanoriai, šauliai, policija ir daugybė paprastų žmonių buvo susitelkę ir ištiesę pagalbos ranką“, – kalbėjo R. Radvila.
Ekstremalioms situacijoms – ruošiamasi
ESO vadovas pažymėjo ir tai, kad kiekvienas iššūkis, krizinė situacija – pamoka, iš kurios galime pasimokyti.
„Po kiekvienos krizės yra išmokstamos pamokos. Kai viskas nurimsta, galima ramiai susėsti ir pakalbėti – ko trūko, ką kitą kartą galime padaryti geriau, iš tų pamokų darome išvadas“, – pabrėžė R. Radvila.
Pasak ESO vadovo, po 2024 m. liepą Lietuvą nusiaubusios audros išryškėjo generatorių poreikis, todėl nuspręsta sukurti jų rezervą. Iš viso ESO perka 200 3,2 kilovato galios generatorių, kurie gali užtikrinti bazinius poreikius – šviesą, šildymą, vandens tiekimą, internetą, taip pat medicininės paskirties namuose naudojamą įrangą.
„Paskutinis sprendimas – sukurti papildomą generatorių rezervą, jie bus sandėliuojami visoje Lietuvoje, skirtinguose taškuose, kad per porą valandų savivaldybes pasiektų reikiamą vietą. Savivaldybės atstovai, seniūnai pasirūpins, kad jie pasiektų žmones, kuriems jų labiausiai reikia. Sutrikus elektros tiekimui pirmiausia reikia pasirūpinti tais žmonėmis, kurie namuose turi gyvybės palaikymo įrangą, kiti socialiai pažeidžiami mūsų visuomenės nariai. Šie generatoriai visų pirma bus naudojami tokiems kritiniams atvejams“, – informavo ESO vadovas.
Kabelinio tinklo dalis auga
Pasak ESO vadovo, dar vienas svarbus elementas tinklų infrastruktūros saugumo stiprinimui – kabelinio tinklo tiesimas.
„Pati patikimiausia priemonė – kabeliavimas, tai yra tinklo klojimas po žeme. Šiandien tik dvi Europos šalys, kurios neturi oro linijų – jų teritorijoje tik kabeliai. Tai Danija ir Olandija. Visoms kitoms tai per brangu. Bet mes visi link to judame ir ESO valdomo kabelinio tinklo dalis nuosekliai auga“, – kalbėjo ESO vadovas.
Šiuo metu iš daugiau kaip 130 tūkst. kilometrų ESO valdomo tinklo per 37 proc. yra sukabeliuota. Per pastaruosius kelerius metus kabelio dalis gerokai paaugo, pvz., 2019 m. požeminės linijos sudarė apie 31,3 proc. viso tinklo.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.