Detektyvas atskleidė, kaip demaskuoti slaptą neištikimybę, viską išspręs viena paprasta gudrybė

ebereikia slėpti laiškų ar užrašų – šiandien pakanka vieno išmaniojo telefono su paslėptais pokalbiais, savaime išnykstančiomis žinutėmis ir skaitmeniniais kalendoriais. Vis dėlto net ir skaitmeninėje eroje išlieka būdų, kaip išaiškinti slaptą neištikimą partnerį.

Privatus detektyvas Polas Evansas pastebi, kad vis daugiau žmonių neištikimybei pridengti naudoja elektroninius kalendorius ir „darbo reikalus“. Pasimatymams su meilužiu ar meiluže dažnai suteikiami nekaltai atrodantys pavadinimai – „susitikimas su klientu“, „komandos pietūs“, „darbo skambutis“ ar „vizitas pas gydytoją“.

Iš pirmo žvilgsnio visa tai nekelia įtarimo: atrodo kaip įprasti darbo susitikimai ar buitiniai reikalai. Tačiau, anot detektyvo, įdėmiau pažvelgus į tuos pačius laikus, kurie kartojasi kiekvieną savaitę, tik vis kitoje vietoje, dažnai paaiškėja, kad tai – priedanga visai kitiems susitikimams.

Kalendoriaus programėlės leidžia:

• slėpti atskirus įrašus,
• išjungti priminimus ir pranešimus,
• siųsti planus į skirtingas paskyras ar el. pašto adresus.

Dėl to daugelis neištikimų partnerių ilgą laiką lieka nepastebėti – ypač jei antroji pusė niekada nežiūri į jų kalendorių ar nelaiko jo potencialiu informacijos šaltiniu.

Pasak P. Evanso, yra buvę atvejų, kai tas pats laiko tarpas kiekvieną savaitę užimamas tariamais darbo reikalais vis kitoje vietoje, tačiau jokios realios veiklos pėdsakų (susirašinėjimų, skambučių ar užduočių) nėra.

Slapti kodai ir „nekaltos“ frazės

Detektyvas pasakoja, kad kai kurie neištikimi partneriai netgi susikuria slaptą kodą – tam tikras frazes, kuriomis kalendoriuje ar žinutėse vienas kitam perduoda susitikimo laiką ir vietą. Pavyzdžiui, „komandos pietūs“, „kliento skambutis“ ar „darbo susitikimas“ iš tikrųjų reiškia meilės pasimatymą.

Trumpųjų žinučių istorija dažniausiai būna pirmas dalykas, kurį ima tikrinti įtarimų prispaustas partneris, todėl neištikimieji dažnai žinutes ištrina. Tačiau pats ištrynimo faktas taip pat gali būti rimtas signalas, juolab jei pokalbiuose matyti nutrūkstančios sekos ar akivaizdžiai trūkstami atsakymai.

Kalendoriaus įrašai, priešingai, dažnai lieka nepastebėti mėnesių mėnesius, nes dauguma žmonių tiesiog nepagalvoja, kad „darbo susitikimai“ ar „komandos pietūs“ gali būti apgaulės dalis.

Į ką verta atkreipti dėmesį?

Detektyvas rekomenduoja stebėti ne pavienius įvykius, o pasikartojančius modelius ir logikos stoką partnerio dienotvarkėje. Pasak jo, ypatingą dėmesį turėtų kelti šie dalykai:

• Nuolatiniai „darbo susitikimai“, kurie niekaip nepasitvirtina – nėra el. laiškų, skambučių ar kitų įrodymų, kad tokie susitikimai iš tiesų vyko.
• Staigus ir neįprastas poreikis nuolat dirbti ilgiau, pasilikti darbe „dėl skubių reikalų“, tačiau be aiškių paaiškinimų.
• Pasikartojantis tas pats laiko tarpas kalendoriuje kiekvieną savaitę, nuolat vis kitoje vietoje, bet be aiškaus turinio ar apibrėžtos užduoties.

Polas Evansas pabrėžia, kad nereikia virsti slaptu sekliu ir nuolat sekti partnerio telefono. Anot jo, dažnai pakanka pastebėti mažas neatitiktis ir drąsiai, atvirai paklausti:

„Jums nebūtina šnipinėti. Užtenka atkreipti dėmesį į smulkias nenuoseklybes ir užduoti tiesius klausimus. Dauguma istorijų išsiriša būtent tada, kai žmonės pradeda fiksuoti tokias detales.“

Ar verta iš karto kaltinti dėl neištikimybės?

Detektyvas ragina neskubėti daryti išvadų ir nepanikuoti pamačius keistus įrašus kalendoriuje. Vien programėlės naudojimas, ilgos darbo valandos ar papildomi susitikimai dar nereiškia, kad partneris būtinai yra neištikimas.

Daug svarbiau yra tai, ar pasikeitė žmogaus elgesys ir įpročiai:

• ar partneris staiga tapo labai slapukas,
• ar pradėjo perdėtai saugoti savo telefoną, kompiuterį ar planšetę,
• ar jo (jos) dienotvarkė prarado aiškią logiką, dažnai „išsitrina“ ar nepaaiškintai keičiasi planai.

Polas Evansas pataria: jei partneris nuolat „dirba iki vėlumos“ tuo pačiu metu kiekvieną savaitę, tačiau tuo laikotarpiu nėra nei skambučių, nei darbo laiškų, nei aiškaus paaiškinimo, verta rimčiau susimąstyti ir atvirai pasikalbėti.

Neištikimybės mastai: ką rodo apklausos

Viešai skelbiami tyrimai rodo, kad neištikimybė – toli gražu ne pavieniai atvejai. World Population Review atliktos apklausos duomenimis, net 36 % britų prisipažino per pastaruosius metus buvę neištikimi savo partneriui.

Kitas tyrimas, atliktas 2025 m. platformos „Resume.io“, atskleidė, kad 46 % apklaustųjų pripažino slėpę savo neištikimus poelgius. Tai reiškia, kad beveik pusė neištikimų žmonių aktyviai bando nuslėpti savo elgesį – dažnai pasitelkdami technologijas, skaitmeninius įrankius ir, kaip pabrėžia detektyvas, vis dažniau – kalendoriaus programėles.

Apibendrindamas P. Evansas akcentuoja: pagrindinis „triukas“ yra ne techninė šnipinėjimo priemonė, o gebėjimas pastebėti iš pažiūros nereikšmingus neatitikimus, pasikartojančius modelius ir elgesio pokyčius. Skaitmeninis kalendorius šiuo atveju tampa vienu iš aiškiausiai viską išduodančių šaltinių, jei tik į jį nebijoma pažvelgti kritiškai.