Didelis mitas apie didelį dydį: aiškėja, jog vyrų baimės dėl dydžio yra visiškai nepagrįstos

Tyrėjai išanalizavo tūkstančius faktinių duomenų iš skirtingų pasaulio vietų ir pateikė išvadas, kurios turėtų padėti vyrams pažvelgti į save ramiau. Ši tema visuomenėje vis dar apipinta mitais, lyginimais ir klaidinanti informacija. Būtent dėl to elgesio mokslininkai pabrėžia, kad patikimi duomenys – būtini.

Nors dauguma iki šiol atliktų tyrimų rėmėsi pačių vyrų savarankiškai pateiktais skaičiais, nauja analizė pirmą kartą remiasi tik standartizuotais medicininiais matavimais. Naujausias tyrimas paneigė populiariausius mitus, parodė realius medianinius dydžius ir atskleidė, kodėl tiek daug vyrų jaučiasi nesaugūs, nors tam paprasčiausiai nėra jokio pagrindo. 

Tiksliausias tyrimas iki šiol: kaip buvo matuojama?

Iki šiol didžioji dalis tyrimų buvo paremti savarankišku atsakymu į klausimą apie intymius matmenis. Tačiau tokie duomenys dažnai būna nepatikimi, nes žmonės linkę save vertinti palankiau nei rodo realybė. Todėl mokslininkai nusprendė pasiremti tik klinikiniais, standartizuotais matavimais iš gydymo įstaigų ir mokslinių centrų, kuriuose laikomasi griežtų protokolų.

Analizei buvo atrinkta 17 tyrimų, iš viso apėmusių net 15 521 vyrą iš skirtingų žemynų. Tai leidžia manyti, kad rezultatai atspindi labai platų populiacijos spektrą.

Visų tyrime dalyvavusių vyrų matavimai buvo atliekami pagal vieną protokolą: ilgis matuotas nuo gaktikaulio iki viršutinės varpos pusės galiuko, prieš tai lengvai suspaudžiant gaktos riebalinį sluoksnį, kad rezultatas būtų tikslus. Apyvarpė į skaičių nebuvo įtraukiama. Apimtis matuota ties pagrindu arba per vidurį, o gauti skirtumai nebuvo reikšmingi, todėl galutiniai duomenys išliko patikimi.

Tokie matavimo standartai leidžia tiksliau palyginti rezultatus ir pateikti duomenis, kurie nepriklauso nuo savęs vertinimo ar bandymo pasirodyti geriau.

Mokslininkų atsakymas: kokie yra vidutiniai dydžiai?

Tyrėjai pateikė aiškią, skaičiais paremtą lentelę, kurioje apskaičiuoti vidurkiai ir procentiliai. Ji parodė, kad dauguma vyrų patenka į labai panašų intervalą, o kraštutiniai dydžiai yra kur kas retesni, nei daugelis mano.

Nors šioje versijoje necituojama tiksli lentelė, tyrėjų išvados aiškios: vyriškų matmenų diapazonas yra labai platus, tačiau didžioji dalis rezultatų telpa į visiškai normalią, vidutinę zoną. Tai reiškia, kad vyrai dažnai vertina save per griežtai, nes lygina su klaidinančiomis interneto istorijomis arba pornografijos aktoriais, kurie nėra reprezentatyvūs.

Dydis nesusijęs su ūgiu, svoriu ar pėdos dydžiu

Vienas populiariausių mitų teigia, kad vyrai su didesnėmis pėdomis, didesniu ūgiu arba didesniais kūno parametrais turi ir didesnius lytinius organus. Mokslas šį įsitikinimą paneigė.

Analizė neatskleidė jokios reikšmingos koreliacijos tarp matmenų ir ūgio, kūno masės indekso, pėdos dydžio, rasės arba etninės kilmės.

Tyrėjai šmaikščiai pažymi, kad vienintelis patikimas dalykas, kurį galima pasakyti apie vyrą su didelėmis pėdomis, yra tai, kad jis, greičiausiai, tiesiog turi dideles pėdas. Tai patvirtina faktą, kad biologiniai parametrai nebūtinai susiję, o daug išlikusių įsitikinimų yra paprasčiausi prietarai.

Kodėl vyrai vis dar nerimauja dėl dydžio?

Nors objektyvūs duomenys rodo, kad dauguma vyrų patenka į įprastą intervalą, tyrimai atskleidžia, kad tik apie 55 procentai jų yra patenkinti savo matmenimis.

Mokslininkai mano, kad tam įtaką daro keli veiksniai:

• pornografija, kurioje aktoriai neretai atrenkami dėl išskirtinių fizinių savybių
• klaidinantys straipsniai ir anoniminiai komentarai internete
• reklamos, kurios skleidžia nerealistiškus dydžių standartus
• socialinė įtampa ir nuolatinis lyginimasis

Be to, internete dažnai pasitaiko klaidinančių teiginių, kad vidurkis siekia 17 arba 18 centimetrų. Jei tokie skaičiai būtų tikri, juos atitinkantys vyrai patektų į vos 2 procentų populiacijos grupę, todėl tai toli gražu nėra norma.

Tyrėjų išvada: vyrų nerimas dažniausiai kyla ne iš kūno, o iš galvos

Mokslininkai pabrėžia, kad ši analizė turėtų padėti vyrams suprasti, jog jų kūnas yra normalus ir niekuo neišsiskiria iš bendro konteksto. Normalumo riba yra plati, o individualūs skirtumai natūralūs.

Tikrasis pasitikėjimas savimi neturėtų priklausyti nuo skaičiaus centimetrais. Tyrėjai ragina žvelgti į save realistiškiau ir atsikratyti iškreipto suvokimo, kurį dažnai suformuoja ne gyvenimas, o medijos.