Išdegusi veja – dar ne nuosprendis: štai kas padės jai atsigauti ir išlikti žaliai kitą sezoną

Net ir labai išsausėjusi žolė dažnai slepia gyvybingus šakniastiebius, kurie tinkamai prižiūrimi greitai atželia. Svarbiausia veikti dabar, kol dirva dar geba sugerti vandenį ir neišdžiūvo iki akmens kietumo. Keli paprasti žingsniai gali nulemti, ar rudenį vėl džiaugsitės sodria, žalia veja, ar teks iš naujo sėti naują žolę. 

Daugumai sodininkų užtenka keleto paprastų priemonių, kad veja po karščio atsitiesų per kelias savaites. Šią savaitę verta skirti šiek tiek laiko vejos priežiūrai, nes tinkamai atlikti darbai dabar užtikrins gražų jos vaizdą ne tik šį sezoną, bet ir kitą pavasarį. Nesvarbu, ar jūsų veja yra nedidelė, ar primena nedidelį parką – principai visur tie patys.

Ar išdegusi veja dar gali atsigauti?

Nereikėtų manyti, kad pageltusi ar sudžiūvusi veja reiškia jos mirtį. Daugelis žolių rūšių turi savybę pereiti į ramybės būseną, kai trūksta drėgmės. Viršutinė dalis išdžiūsta, bet šaknys išlieka gyvybingos. Tai natūrali apsaugos priemonė nuo karščio ir sausros.

Norint atgaivinti tokią veją, pirmiausia reikia tinkamai palaistyti. Laistymas turi būti ne trumpas ir dažnas, o gausus ir retesnis. Tik taip vanduo pasieks gilesnius šaknų sluoksnius, o ne liks paviršiuje. Geriausia laistyti anksti ryte arba vėlai vakare, kai saulė nebedegina, o vanduo nespėja greitai išgaruoti.

Svarbu atminti, kad dažnas ir paviršinis laistymas duoda priešingą efektą – šaknys lieka sekliai paviršiuje ir tampa dar labiau pažeidžiamos karščio. Todėl verta rinktis gilesnį, bet retesnį drėkinimą.

Kaip padėti vejai po karščio?

Vien vandens nepakaks, nes po sausros dirva būna susispaudusi ir sunkiai praleidžia orą bei drėgmę. Tokiu atveju būtinas aeravimas. Užtenka su šakėmis ar specialiu įrankiu pradurti mažus skylučių, kad šaknys gautų daugiau deguonies. Tai paskatina ne tik žolės atsinaujinimą, bet ir padeda vandeniui bei trąšoms lengviau pasiekti šaknų zoną.

Jeigu matote plotus, kur žolė visiškai nunyko, juos galima atsėti. Geriausia naudoti mišinius, kurie atsparūs karščiui ir sausroms. Sėklas reikėtų lengvai užberti plonu žemės sluoksniu ir reguliariai laistyti, kad jos greitai sudygtų.

Daugelis sodininkų iškart griebiasi trąšų, bet to daryti iškart po karščio nerekomenduojama. Nusilpusi žolė nepajėgia įsisavinti didelio kiekio maistinių medžiagų, o tai gali dar labiau ją pažeisti. Pirmą tręšimą patariama atlikti tik tada, kai veja pradės rodyti atsistatymo požymius – pasirodys nauji žali stiebai.

Kaip apsaugoti veją nuo būsimų karščių?

Kai veja atsigautų, verta pagalvoti apie profilaktines priemones, kurios apsaugos ją nuo kitų metų sausrų. Pirmiausia – žolės aukštis. Kuo ji trumpiau nupjaunama, tuo jautresnė kaitrai. Todėl karštuoju sezonu reikėtų palikti bent 6-7 cm aukščio stiebus, kurie šešėliuoja dirvą ir lėčiau išgarina drėgmę.

Antras svarbus dalykas – reguliarus, bet ne per dažnas laistymas. Jei žolė bus palaikoma pakankamai drėgna net ir ne pačiais karščiausiais laikotarpiais, jos šaknys formuosis giliau, o tai padės išgyventi sausras.

Trečia – verta pagalvoti apie automatinę laistymo sistemą. Net paprastas purkštuvų mechanizmas užtikrins, kad laistymas bus vienodesnis ir mažiau varginantis. Tai itin aktualu tiems, kurie vasarą daug keliauja arba neturi galimybės reguliariai rūpintis veja.