Seimas imasi svarbių pokyčių: aukoms nebereikės įrodinėti, kad prieš jas buvo panaudota jėga

Pasak darbo grupės pirmininkės Seimo narės Agnės Bilotaitės, iki šiol galiojantis teisinis reguliavimas nebeatitinka šių dienų realybės, dėl to nukentėjusiems sunku arba visai neįmanoma įrodyti patirtos skriaudos. Didžioji dalis nusikaltimų lieka neištirti, o kaltieji išvengia atsakomybės.

Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse nėra išskirtos nusikalstamos veikos, kai seksualiniam smurtui panaudojami vadinamieji prievartavimo narkotikai, nors ši priemonė pastaraisiais metais itin paplito. 

Didžiulį problemos mastą atskleidė viešumoje pasirodžiusi informacija apie vasaros festivalių metu, taip pat po viešnagės naktiniuose klubuose išprievartautas merginas. Didelį atgarsį sukėlė ir liepos 30 dieną Seime įvykusi spaudos konferencija, kur savo asmenine patirtimi pasidalijo garsi komikė Vita Žiba.

„Tokios reakcijos nesitikėjome. Atrodo, kad sugriuvo užtvanka – pasipylė moterų žinutės apie  patirtą seksualinę prievartą, kurią jos slepia ne vienerius metus, nes nesitiki sulaukti teisingumo. Akivaizdu, kad pokyčių reikėjo jau vakar, todėl nebeturime prabangos ilgiau trypčioti – valstybė turi užtikrinti veiksmingus įrankius siekiant patraukti atsakomybėn smurtautojus ir padėti nukentėjusiems“, – sako A. Bilotaitė.

Lietuvoje, priešingai nei daugelyje ES valstybių, baudžiamieji teisės aktai reikalauja nukentėjusįjį įrodyti, kad prieš jį buvo panaudota prievarta. Vienas iš Seimo darbo grupės prioritetų – pakeisti dabartinį reguliavimą, kad jame būtų įtraukti ir atvejai, kai nukentėjusysis negalėjo pasipriešinti seksualinei prievartai dėl apsvaiginimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Tai, kad fizinio pasipriešinimo nebuvimas nereiškia sutikimo, savo sprendimais patvirtino ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

Be teisės aktų pokyčių, pasak A. Bilotaitės, seksualinio smurto srityje būtina įgyvendinti ir institucinius pokyčius – nustatyti aiškius protokolus sveikatos priežiūros, policijos, prokuratūros grandyse. Taip pat stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, kurti specializuotus pagalbos centrus, užtikrinti, kad nuteistieji už seksualinius nusikaltimus negalėtų palaikyti kontakto su aukomis naudodamiesi įstatymu jiems numatyta teise į išvykas ir vizitus.

Europos lyčių lygybės instituto 2024 metų duomenimis, 25 proc. apklaustų moterų Lietuvoje nurodė bent kartą gyvenime patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą. Iš jų 10 proc. nurodė patyrusios seksualinį smurtą. Tačiau į policiją kreipėsi vidutiniškai 1 iš 7 nukentėjusiųjų.

Seimo valdybos sudarytos darbo grupės pirmininkė A. Bilotaitė sako, kad keisti esamą situaciją trukdo mūsų šalyje itin gajūs lyčių stereotipai.

Net 43 proc. apklaustųjų (3 vieta ES po Bulgarijos ir Latvijos) mano, kad jei moteris patyrė seksualinį smurtą būdama išgėrusi ar kitaip apsvaigusi, ji pati bent iš dalies dėl to kalta.

Beveik trečdalis apklaustųjų mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda kalbėdamos apie patirtą seksualinį smurtą.

„Siekti teisingumo dar sunkiau, kai nukentėjusieji nuo seksualinės prievartos nesulaukia visuomenės palaikymo. Turime aktyviai ir sistemingai vykdyti prevencines programas mokyklose, socialines kampanijas, mokymus su nukentėjusiais dirbantiems specialistams ir pareigūnams. Daugybė nuo seksualinio smurto nukentėjusių žmonių Lietuvoje laukia pokyčių – jaučiame stiprų palaikymą, bet tuo pačiu ir rimtą įpareigojimą Seimui kuo greičiau priimti pakeitimus“, – teigia A. Bilotaitė.

Darbo grupė, kurią sudaro teisininkai ir ministerijų, teisėsaugos institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, analizuoja kitų ES šalių praktiką išaiškinant ir užkardant seksualinius nusikaltimus. Remiantis kitų šalių patirtimi bus parengti Baudžiamojo kodekso ir kitų teisės aktų pakeitimai, kurie leistų pasiekti, kad kuo didesnė dalis seksualinio smurto bylų būtų išaiškintos, o atsakingi asmenys sulauktų pelnytos bausmės.

Lietuva šiuo metu į savo teisės aktus perkelia ES direktyvą dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. Direktyva įpareigoja šalis teikti pagalbą smurto aukoms, imtis konkrečių priemonių užkirsti kelią seksualinei prievartai, aktyviai kovoti su smurtu lyties pagrindu virtualioje erdvėje.