Įspėja dėl laikrodžių persukimo žalos: kūnas priešinasi, kyla depresijos, nemigos ir nerimo banga

Šie pokyčiai labiausiai paveikia tuos, kurie ir šiaip turi jautrų miego režimą – vaikus, pagyvenusius žmones ar tuos, kurie dirba pamaininį darbą. Gydytojai vis garsiau kalba apie tai, kad organizmui prisitaikyti gali prireikti net iki savaitės ar dviejų. Ir nors pats laikrodžio persukimas atrodo trumpas, pasekmės gali būti gana varginančios.

Tad kaip padėti sau pereiti per šį laikotarpį be streso ir išsekimo? Kodėl miego kokybė taip ryškiai nukenčia ir ką sako apie tai medikai? Verta atkreipti dėmesį į kelis svarbius dalykus.

Kodėl organizmas taip jautriai reaguoja?

Miego ritmas nėra paprasta įpročių grandinė – tai biologinis laikrodis, kurį reguliuoja šviesa ir hormonai. Melatoninas, vadinamasis miego hormonas, išsiskiria tamsiuoju paros metu, todėl kiekvienas saulės spindulys rytą arba dirbtinė šviesa vakare turi įtakos miego kokybei. Kai laikrodis pasislenka viena valanda į priekį ar atgal, vidinis ritmas tam nespėja prisitaikyti iš karto.

Gydytojai pastebi, kad po laikrodžio persukimo žmonės dažniau skundžiasi nuovargiu, dirglumu, koncentracijos stoka. Miego tyrimų centrai fiksuoja, kad net kelias dienas po pokyčių padaugėja atvejų, kai žmonės kreipiasi dėl nemigos. Labiausiai tai jaučia tie, kurių darbotvarkė yra labai griežta – vaikams, moksleiviams, dirbantiesiems anksti ryte.

Organizmui prisitaikyti prie pasikeitusio laiko reikia ne mažiau kaip trijų parų. Kai kurie mokslininkai teigia, kad prisitaikymas užtrunka vieną dieną kiekvienai paslinktai valandai. Tai reiškia, kad savaitės eigoje žmogus vis dar gali jausti miego sutrikimus, net jei išoriškai atrodo, kad viskas grįžo į savo vėžes.

Dažniausi miego sutrikimų simptomai

Pirmasis signalas, kad organizmas reaguoja į laikrodžio pasikeitimą – sunkumas užmigti arba ankstyvas prabudimas. Tai dažnai lydi nuolatinis nuovargis, net jei miegama įprastas septynias ar aštuonias valandas. Kūnas jaučia diskomfortą, nes jis vis dar veikia pagal senąjį laiką.

Gali pasireikšti neramus miegas – dažnas pabudimas naktį, sunkumas vėl užmigti. Kai kuriems žmonėms tai sukelia net lengvą nerimo ar streso būseną. Ryte sunku atsikelti, o vakarais neįprastai anksti norisi eiti miegoti.

Jei šie simptomai tęsiasi daugiau nei savaitę ir trukdo kasdieninei veiklai, reikėtų pasitarti su gydytoju. Nors laikrodžio persukimas dažniausiai sukelia trumpalaikį diskomfortą, kai kuriems jis gali atverti duris į gilesnes miego problemas.

Gydytojų rekomendacijos pereinamuoju laikotarpiu

Specialistai rekomenduoja neignoruoti net ir nedidelių miego pokyčių. Svarbiausia – duoti organizmui šiek tiek laiko prisitaikyti. Geriausia, jei likus kelioms dienoms iki laikrodžių persukimo palaipsniui keičiami miego ir kėlimosi laikai po 10-15 minučių. Tokia nedidelė korekcija leidžia kūnui lengviau perprasti naują ritmą.

Ypač svarbus tampa vakarinis pasiruošimas miegui. Gydytojai pabrėžia, kad likus valandai iki ėjimo miegoti vertėtų išjungti telefoną, kompiuterį, televizorių. Dirbtinė šviesa trikdo melatonino gamybą ir smegenys gauna signalą, kad dar ne metas ilsėtis. Vietoj to, naudinga pasivaikščioti, paskaityti knygą, pasiklausyti ramios muzikos.

Ryte reikėtų stengtis kuo greičiau atsibudus atverti langus arba išeiti į šviesą. Natūrali šviesa padeda greičiau pabusti ir grąžina organizmui signalą apie tikrąjį laiką. Jeigu miegas vis tiek lieka prastas – galima trumpam taikyti melatonino papildus, bet tik pasitarus su gydytoju.

Ką dar galima padaryti?

Svarbu išlaikyti nuoseklumą – eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu net savaitgaliais. Tai padeda palaikyti pastovų vidinį laikrodį ir užtikrinti, kad kūnas žinotų, ko iš jo tikimasi. Taip pat svarbu nevartoti kofeino bent šešias valandas prieš miegą, o ypač šiuo laikotarpiu.

Fizinis aktyvumas – dar vienas sąjungininkas. Nereikia intensyvaus sporto vakare, bet dienos metu daugiau judant organizmas geriau iškrauna stresą, o vakare tampa lengviau atsipalaiduoti. Pasivaikščiojimas po darbų ar lengva mankšta ryte – puikus būdas išjudinti ritmą.

Ir bene svarbiausia – leisti sau adaptuotis be spaudimo. Persukus laikrodžius visi jaučia pokytį. Vieni greičiau, kiti lėčiau. Jei leisite sau nespausti ir palaipsniui grįšite į ritmą, miego kokybė tikrai atsistatys. Tai nėra liga ar silpnumo ženklas – tai normalus biologinis atsakas į išorinį pokytį.

Kada verta sunerimti?

Jei miego problemos tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, trikdo dienos veiklą, sukelia emocinį nestabilumą ar fizinį išsekimą – būtina kreiptis į gydytoją. Kartais laikrodžio pasikeitimas tik išryškina giliau slypinčius miego sutrikimus, kurie ilgainiui gali paveikti bendrą sveikatą.

Gera miego kokybė – tai ne prabanga, o būtinybė. Net viena papildoma valanda gero miego gali turėti didelį poveikį savijautai, imunitetui, emocinei pusiausvyrai. Todėl verta pasirūpinti savimi dabar, kad rudens pokyčiai nepaverstų jūsų gyvenimo chaotišku. Miegokite sąmoningai. Nes tai yra stiprybės šaltinis.