Vaiko auginimas dažnai virsta nuolatine tėvų saviauka. Tačiau psichologai pabrėžia: vaikui reikia ne idealių, o gyvų tėvų – su savo jausmais, poreikiais ir interesais. Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp artumo su vaiku ir savojo gyvenimo?
Apie tai, kaip auginti vaiką ir kurti su juo ryšį neprarandant savasties, pasakoja šeimos ir holistinė psichologė Anna Bohomolets.
Stipriam emociniam ryšiui su vaiku svarbus ne tik praleisto laiko kiekis, bet ir jo kokybė. Geriau 20–30 minučių visiško dėmesio be trukdžių, nei visa diena šalia, bet be tikro bendravimo.
„Ryšys su vaiku neatsiranda akimirksniu ir savaime – tai procesas, kuriam reikia buvimo šalia, dėmesio ir nuoširdumo. Dažnai tėvai pasiklysta „tobulos mamos ar tėčio“ vaidmenyje, pamiršdami save ir savo ribas“, – aiškina Anna Bohomolets.
Tėvams svarbu būti sąžiningiems
Tėvams verta atvirai sakyti: „Dabar mano darbo laikas“ arba „Man reikia truputį pailsėti“. Taip vaikas mokosi gerbti kitų ribas ir ateityje kurti sveikus santykius. Nuolatinis „superherojaus“ vaidmuo tiesiogiai veda į perdegimą.
„Būtent čia gimsta tikra dermė – kai esate gyvi ir autentiški, vaikas mato jus tikrus ir mokosi priimti save taip pat. Būti savimi šalia vaiko reiškia leisti sau jausti emocijas, pripažinti savo poreikius ir apie juos kalbėti, kartu girdint ir vaiko poreikius“, – sako psichologė.
Pasak jos, savęs aukojimas ir nuolatinis „savo“ atidėjimas „dėl vaiko“ nėra tai, ko vaikui iš tiesų reikia, ir tikrai nepadeda tėvams būti veiksmingesniems, ramesniems ir nuoširdesniems.
Nepaaukokite vaikui viso savo gyvenimo
Tėvų užduotis – ne atiduoti vaikui visą savo gyvenimą, o dalytis su juo tuo gyvenimu, kurį jie turi.
„Vaikui reikia tėčio ar mamos, kurie yra vientisi, emociškai esantys čia ir dabar, viduje stabilūs, o ne nusivylę ar iki galo išsekę dėl nuolatinio savęs „pamiršimo“, – pabrėžia ekspertė.
Vaikui svarbu matyti tėvų emocijas – džiaugsmą, nuovargį, net ir dirglumą. Tai moko suprasti, kad emocijos yra normalu, jas galima išgyventi ir apie jas kalbėtis.
Santykiai kaip šokis
Skirdami laiko sau, jūs jo neatimate iš vaiko. Priešingai – rodote pavyzdį brandžios asmenybės, kuri vertina ir savo gyvenimą.
„Įsivaizduokite santykius kaip šokį: jūs judate kartu, tačiau kiekvienas turite savo ritmą, laisvę ir erdvę. Praktiniai žingsniai – rasti laiko sau, kurti mažus bendrus ritualus, atvirai reikšti emocijas ir rodyti sveiką jų išgyvenimo pavyzdį. Rūpindamiesi savimi, mes rūpinamės ir ryšiu su vaiku – jis tampa gilesnis, tikresnis ir ilgalaikis“, – apibendrina Anna Bohomolets.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.