Kas iš tikrųjų slepiasi viešuosiuose tualetuose? Kur mikrobų iš tiesų daugiau, atsakymas jus nustebins

Net ir tada, kai paviršiai atrodo švarūs, kyla klausimas, ar iš tiesų yra saugu prisėsti. Daugelis baiminasi užsikrėsti įvairiomis ligomis, nes viešose vietose tualetai naudojami šimtus ar net tūkstančius kartų per savaitę. Tai sukuria terpę mikrobams plisti ir išgyventi.

Mokslininkai tyrinėja šią temą ir pateikia aiškius duomenis, kas iš tiesų slypi viešųjų tualetų aplinkoje. Pasirodo, pagrindinės rizikos ne visada ten, kur mes tikimės, todėl svarbu suprasti tikruosius pavojus ir kaip jų išvengti.

Kas slepiasi viešuosiuose tualetuose?

Sveikas žmogus kasdien išskiria daugiau nei litrą šlapimo ir daugiau nei šimtą gramų išmatų. Su jais į aplinką patenka ir bakterijos bei virusai. Kai kurie žmonės, ypač turintys viduriavimo problemų, gali išskirti dar pavojingesnių mikrobų.

Viešųjų tualetų sėdynėse ir aplinkinėse vietose aptinkama žarnyno bakterijų, tokių kaip E. coli ar klebsiela, taip pat virusų, sukeliančių vėmimą bei viduriavimą. Be to, randama odos bakterijų, tarp jų ir atsparių antibiotikams stafilokokų, taip pat parazitų kiaušinėlių bei pirmuonių.

Susidaro ir vadinamasis biofilmas, tai mikrobų sluoksnis, besikaupiantis po klozeto kraštais ar ant kitų paviršių. Vis dėlto įdomu tai, kad pačios sėdynės ne visada yra nešvariausia vieta. Daug daugiau mikrobų aptinkama ant durų rankenų, čiaupų ar nuleidimo mygtukų, nes šių paviršių dažnai liečiama neplautomis rankomis.

Kaip plinta mikrobai?

Pavojai kyla ne tik sėdint ant sėdynės. Didelė problema yra vadinamoji tualeto plunksna, tai smulkūs lašeliai, pakylantys į orą nuleidžiant vandenį be dangčio. Jie gali pasiekti net dviejų metrų atstumą ir nešioti bakterijas bei virusus.

Mikrobai plinta ir per odos kontaktą, ypač jei yra žaizdelių, taip pat per rankas, kai po naudojimosi liečiame veidą ar maistą. Juos galima įkvėpti mažose patalpose, kur cirkuliuoja užkrėstos dalelės. Net vandens purslai iš klozeto dubens gali išlikti užkrėsti po kelių nuleidimų.

Papildomą riziką kelia karšto oro rankų džiovintuvai, nes jie paskleidžia bakterijas, jei rankos nebuvo tinkamai nuplautos. Tokiu būdu mikrobai gali nusėsti ant jūsų kūno, drabužių ar net šalia esančių žmonių.

Kaip apsisaugoti?

Svarbiausia yra higiena. Prieš sėdant galima naudoti vienkartines sėdynių apsaugas ar uždėti tualetinio popieriaus sluoksnį. Jei yra dangtis, pravartu jį nuleisti prieš nuleidžiant vandenį, kad sumažintumėte lašelių plitimą.

Rankų plovimas muilu bent 20 sekundžių yra būtinas, o jei nėra sąlygų, verta turėti dezinfekcinį gelį. Geriau rinktis popierinius rankšluosčius, o ne oro džiovintuvus. Taip pat rekomenduojama neimti telefono į tualetą, nes jis lengvai surenka bakterijas.

Tėvams svarbu dezinfekuoti kūdikių pervystymo vietas prieš ir po naudojimo, o patiems visada kruopščiai nusiplauti rankas. Tokios priemonės leidžia sumažinti riziką net intensyviai naudojamuose tualetuose.

Ar saugu sėsti ant viešojo klozeto?

Mokslininkai sutaria, kad daugumai sveikų žmonių sėdėti ant viešojo tualeto sėdynės nėra didelė rizika. Daug pavojingesni yra nešvarūs paviršiai aplinkui, netinkamas rankų plovimas ar bakterijų plitimas per orą.

Vietoj to, kad nuolat nerimautume, svarbiau sutelkti dėmesį į tinkamą higieną. Paprastos priemonės yra rankų plovimas, popieriniai rankšluosčiai, telefonų dezinfekavimas, tai yra daug veiksmingesnės už baimę prisėsti.

Svarbiausia atminti, kad sveika oda yra gera apsauga, o mūsų kasdieniai įpročiai lemia, ar mikrobai turės galimybę patekti į organizmą. Taigi atsakymas paprastas, tai sėdėti galima, bet higieną privalu išlaikyti.