Keturių darbo dienų savaitė: ekspertai pasakė, ar tai moderni iliuzija ar reali galimybė daugeliui

Vieni iš jų pabrėžia kylančias grėsmes, o kiti – priešingai akcentuoja galimybes individualiame ir valstybės lygmenyje, pasirenkant keturių darbo dienų savaitės modelį. Dar kartelį atidžiau žvilgtelkime į keturių darbo dienų savaitės modelį, jo pliusus ir minusus, galimybes ir grėsmes.

Darbo užmokestis nesikeičia, lyginant su darbu penkias dienas per savaitę. Kitaip sakant, mėnesio darbo užmokestis darbuotojui nepasikeičia, nors jis dirba trumpiau, t. y. ne penkias, o keturias darbo dienas per savaitę. Kita vertus, darbuotojas įsipareigoja, kad per keturias darbo dienas atliks tas užduotis (profesionaliai ir laikantis atitinkamų terminų bei atitinkamų vidaus tvarkos taisyklių), kurias seniau atlikdavo per penkias darbo dienas. 

Taigi keturių darbo dienų savaitės modelis remiasi principu 100 (darbo užmokestis nesikeičia ir lieka toks pat kaip ir dirbant penkias darbo dienas per savaitę): 80 (savaitės ir atitinkamai mėnesio darbo laikas sąlyginai sutrumpėja, nes dirbama ne penkias, o keturias dienas per savaitę): 100 (darbuotojas įsipareigoja, kad turimas užduotis atliks ne per penkias darbo dienas, o per keturias).

Keturių darbo dienų savaitės privalumai

2018 m. keturių darbo dienų savaitės eksperimento metu Naujoji Zelandija fiksavo 20 proc. padidėjusį darbuotojų darbo našumą, 2021 m. Japonija – 40 proc. Padidėjusio darbo našumo rezultatus identifikavo ir Danija, Jungtinė Karalystė. Taigi dirbant keturias darbo dienas per savaitę dažniausiai darbuotojai buvo produktyvesni nei dirbdami penkias darbo dienas per savaitę. Nepaisant šio privalumo, kuris itin aktualus turėtų būti darbdaviams, žvelgiant iš darbuotojo perspektyvos, vertėtų akcentuoti padidėjusį pasitenkinimą darbu. Šis teigiamas keturių darbo dienų savaitės efektas buvo identifikuotas Kanadoje bei pabrėžiamas mokslininko T. T. Campbell, kuris 2023 metais atliko išsamią keturių darbo dienų savaitės analizę.

Keturių darbo dienų savaitė darbuotojui suteikia didesnį lankstumą ir efektyvesnį darbo-asmeninio gyvenimo derinimą. Tai patvirtina 2018 m. Naujosios Zelandijos keturių darbo dienų eksperimento rezultatai: darbuotojų darbo ir asmeninio gyvenimo balansas pagerėjo 45 proc. Verta akcentuoti ir sumažėjusį streso lygį. Pavyzdžiui, 2021 m. Jungtinėje Karalystėje keturių darbo dienų savaitės eksperimento metu buvo nustatyta, kad patiriamo streso lygis sumažėjo beveik 8 iš 10 darbuotojų (78 proc.). Taip pat, kaip nurodo mokslininkai O. Kelly ir kt. (2022), sumažėja perdegimo ir nuovargio atvejų.

Siekiant efektyvaus demografinio poveikio, Japonija nuo 2025 m. balandžio įgyvendina keturių darbo dienų savaitės eksperimentą, siekiant šalyje padidinti gimstamumą. Kitaip sakant, siekiama didesniu poilsio dienų skaičiumi ir lankstumu, sumažinti patiriamus sunkumus, auginant vaikus. Šias prielaidas galima pagrįsti 2022 m. Jungtinėje Karalystėje atlikto tyrimo rezultatais: trijų dienų laisvadienius darbuotojai dažniausiai skirtų šeimai, vaikams, pramogoms, kelionėms, pomėgiams, laisvalaikiui ir pan.

Trumpesnė darbo savaitė taip pat gali būti puiki motyvacinė priemonė talentų pritraukimui, ypatingai jaunajai kartai. Šis įmonės / įstaigos konkurencinis pranašumas gali būti vienas iš lemiančių veiksnių, kodėl kandidatas teikia savo paraišką atitinkamai darbo pozicijai į konkrečią įmonę / įstaigą.

Darbdaviui keturių darbo dienų savaitė yra naudinga ne tik dėl aukščiau išvardintų priežasčių. Galima išskirti ir finansiškai apskaičiuojamą naudą. Pavyzdžiui, taikant keturių darbo dienų savaitės modelį, sumažėja elektros kaštai – tai buvo patvirtinta Japonijoje keturių darbo dienų savaitės eksperimento metu (23 proc.). Be to, vienas iš bankų Italijoje pasiūlė darbuotojams šį modelį siekdamas spręsti išaugusius elektros energijos kaštus.

Keturių darbo dienų savaitės trūkumai

Normalu, kad atitinkamas modelis, idėja ar koncepcija turi ne tik privalumus, bet ir trūkumus. Ne išimtis ir keturių darbo dienų savaitės modelis. Sveikatos sektorius yra vienas iš tų, kuriame šio modelio realizavimas būtų itin sudėtingas. Pavyzdžiui, 2015 m. Švedijoje įgyvendinto eksperimento rezultatai nėra vienareikšmiški: buvo atliekamas eksperimentas tarp 80 slaugytojų ir gydytojų. Gamyklų darbuotojams keturių darbo dienų savaitės įdiegimas taip pat būtų itin sudėtingas. Atsižvelgiant į tai, kad trumpesnės darbo savaitės įvedimas gali sutrikdyti gamyklos procesą ir gali lemti nepakankamas gamybos apimtis. Vadinasi, keturių darbo dienų savaitės modelis yra tinkamas ne visiems sektoriams bei ne visoms profesijoms.

Viena vertus, keturių darbo dienų savaitės eksperimentų rezultatai rodo, kad darbuotojų produktyvumas padidėja, o patiriamo streso lygis sumažėja. Antra vertus, sąlyginai sumažėjus darbo laikui per kurį darbuotojas turi atlikti jam paskirtas užduotis ne per penkias darbo dienas, o per keturias, gali lemti padidėjusį streso, nerimo lygį. Atsižvelgiant į tai, būtina įsivertinti įmonės veiklos specifiką, užduočių atlikimo tempą ir suvokti, kad daliai darbuotojų keturių darbo dienų savaitės modelis gali būti nepriimtinas dėl sąlyginai padidėjusio darbo krūvio, lyginant su penkių darbo dienų savaite.

Padidėjęs pasitenkinimas darbu dėl įvestos keturių darbo dienų savaitės gali būti trumpalaikis, jeigu įmonėje / įstaigoje yra kitų bazinių, kompleksinių problemų. Tokiu atveju net ir sutrumpėjusi darbo savaitė darbuotojų motyvaciją galėtų padidinti tik trumpuoju laikotarpiu, kadangi keturių darbo dienų savaitės įvedimas pats savaite nesprendžia įmonės / įstaigos kertinių egzistuojančių problemų.

Nepriklausomai nuo veiklos specifikos įmonei / įstaigai yra svarbūs klientai, todėl svarbus yra ir jų pasitenkinimas atitinkama įmone / įstaiga. Kitaip sakant, keturių darbo dienų savaitė gali neigiamai paveikti klientų pasitenkinimą atitinkama įmone / įstaiga jos teikiamomis paslaugomis, jų kokybe ir pan. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose atlikto keturių darbo dienų savaitės eksperimento metu klientai išreiškė nepasitenkinimą dėl to, kad penktadieniais nebuvo galima gauti atitinkamų paslaugų.Nors įmonės / įstaigos gali pritaikyti atitinkamus dirbtinio intelekto sprendimus, siekiant užtikrinti paslaugų teikimą, tačiau kai kurių paslaugų teikimui yra būtinas žmogus, kad operatyviai galėtų būti sprendžiamos klientų ar vartotojų problemos.

Keturių darbo dienų savaitės perspektyvos Lietuvoje

Šešių mėnesių keturių darbo dienų savaitės bandymai pradėti Airijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o dabar išsiplėtė po visą Europą, Pietų Afriką, Australiją, Naująją Zelandiją ir kitas šalis.Lietuvoje taip pat tam tikrose įmonėse yra taikomas keturių darbo dienų savaitės modelis, o darbo skelbimuose tai pabrėžiama kaip papildoma nauda darbuotojams. Dažniausiai įmonės Lietuvoje įvardina teigiamus keturių darbo dienų savaitės realizavimo aspektus.

Akivaizdu, kad keturių darbo dienų savaitės modelis turėtų būti pagrįstas darbuotojo ir darbdavio abipusiu sutarimu, pasitikėjimu ir darbdavio noru sudaryti palankesnes sąlygas darbuotojams būti produktyvesniems, pailsėjusiems ir laimingiems. Jeigu iki keturių darbo dienų savaitės įgyvendinimo įmonės / įstaigos kultūra nebuvo tinkama, tai minėto modelio realizavimas nebus panacėja nuo visų įmonėje / įstaigoje vyraujančių problemų.

Vis dėlto, siekiant sėkmingai įgyvendinti keturių darbo dienų savaitės eksperimentą, tikslinga atlikti didelius namų darbus tiek techniniame lygmenyje, tiek vartotojų aptarnavimo srityje, tiek kolektyvo mastu.