Kodėl Olandijos vaikai laikomi laimingiausiais? Pateiktas atsakymas, kuris nustebins daugelį

Amerikietė moksleivė Geri Meri Frensis iš Pietų Karolinos kurį laiką gyveno Nyderlanduose ir remdamasi savo pastebėjimais parašė esė, kurią publikavo „CNN“. Joje ji aprašo, kaip stipriai skiriasi nyderlandų tėvų požiūris į vaikų auklėjimą nuo įprasto daugelyje kitų šalių.

Nuo mažens vaikai Nyderlanduose turi daug laisvės, kuri daugelio kitų šalių gyventojams atrodo stulbinanti. Jie patys važiuoja į mokyklą dviračiais, savarankiškai atlieka kasdienes užduotis be nuolatinės suaugusiųjų pagalbos ir nebijo būti savarankiški.

„Nyderlandiška tėvystė – tai savarankiškų vaikų auginimas“, – aiškina Treisi, Geri Meri draugė, su kuria ji susipažino Nyderlanduose.

Nyderlandų tėvai taiko auklėjimą, paremtą pasitikėjimu: jie nekontroliuoja kiekvieno vaiko žingsnio, neapgaubia jo perdėta globa ir nesiekia apsaugoti nuo kiekvienos nesėkmės. Priešingai – leidžia klysti ir mokytis iš savo klaidų. Būtent ši autonomija, pasak stebėtojų ir specialistų, daro vaikus laimingesnius.

Priešingai tokiam modeliui, daugelyje kitų šalių paplitęs vadinamasis „hipertėvystės“ stilius. Literatūroje net atsirado terminas „snaigių karta“, taikomas vaikams, gimusiems 10-ajame dešimtmetyje ir XXI a. pradžioje. Šis apibūdinimas nusako jaunus žmones, kurie dažnai būna pernelyg jautrūs, nepasiruošę sunkumams ir mažiau savarankiški.

Bostono koledžo tyrimai rodo, kad būtent hiperopėja yra vienas iš veiksnių, lemiančių didėjantį paauglių nerimo ir depresijos atvejų skaičių. Laisvės ribojimas, nuolatinė kontrolė ir pastangos apsaugoti vaiką nuo bet kokių sunkumų atima iš jo galimybę savarankiškai spręsti problemas.

Psichologų pastebėjimai patvirtina, kad pernelyg didelė globa ne tik atima svarbią gyvenimo patirtį, bet ir gali turėti psichologinio smurto bruožų. Tokių patirčių pasekmės išryškėja suaugus: žmogus tampa priklausomesnis nuo kitų, jaučia menkesnę savivertę, dažniau patiria nerimą ir stokoja iniciatyvos.