Kodėl žmonės atsigręžia į dvasines praktikas? Psichologė prakalbo apie toksišką ramybės siekimą

Apie tai, kodėl žmonės vis dažniau renkasi dvasines praktikas ir ko jie iš tiesų ieško, pasakoja šeimos ir holistinė psichologė Anna Bohomolec.

Kai tylos paieškos virsta iliuzija

Pasaulis keičiasi greičiau nei bet kada anksčiau – gyvename nuolatinėje kaitoje, susiduriame su neapibrėžtumu ir sudėtingomis emocijomis. Todėl daugelis žmonių dvasinėse praktikose ima ieškoti stabilumo, tarsi „tylos salos“ vidinio audrų vandenyno viduryje. Tačiau neretai ši paieška virsta iliuzija.

Pasak specialistės, dvasinių praktikų industrija neretai siūlo pernelyg paprastą sprendimą – atsisakyti „negatyvių“ emocijų, stengtis visada būti ramiam, nesipykti, neliūdėti. Toks požiūris vadinamas toksiška dvasinė praktika, kai vietoj tikro augimo vyksta pabėgimas nuo realybės.

Slopinamos emocijos gali pakenkti

Remiantis neuropsichologijos žiniomis, emocijos egzistuoja ne tam, kad jas ignoruotume, o tam, kad padėtų mums orientuotis pasaulyje.

Bandymas emocijas „užslopinti“ sukelia dar didesnę vidinę įtampą. Tikroji dvasinė branda nėra apie vengimą – ji yra apie integraciją. Gyvename dvilypiame pasaulyje: džiaugsmas ir liūdesys, pasitikėjimas ir abejonės, meilė ir baimė gali egzistuoti vienu metu – tą pačią dieną ar net tą pačią minutę.

Pasak Annos Bohomolec, dvasinis kelias nėra bandymas panaikinti šią dvilypę prigimtį, o gebėjimas išlaikyti vidinę pusiausvyrą – tarsi žmogus eitų lynu, ištemptu tarp mūsų patirčių „dangoraižių“.

Ko žmonės ieško dvasinėse praktikose

Psichologė pabrėžia, kad žmonės, atsigręžiantys į dvasines praktikas, dažniausiai ieško ne vien ramybės.

Giliai viduje jie siekia teisės būti vientisi – priimti save visapusiškai, kartu su visa emocijų gama. Būtent iš šio priėmimo, o ne iš dirbtinai kuriamos „harmonijos“, gimsta tikroji vidinė stiprybė.

Šešios pagrindinės priežastys, kodėl žmonės renkasi dvasines praktikas

1. Ramybė chaoso viduryje

Nuolatinis stresas, skuba, terminai, nesibaigiantys kasdieniai darbai – visa tai verčia žmogų ieškoti tylos ne išoriniame pasaulyje, o savo viduje. Meditacija, kvėpavimo ir kitos dvasinės praktikos padeda susidėlioti mintis ir sumažinti nerimo lygį.

2. Prasmingumo paieškos

Tam tikru gyvenimo metu daugelis žmonių ima galvoti, kad gyvenimas – tai ne vien karjera ir materialinė gerovė. Dvasinės praktikos tampa proga susimąstyti ir užduoti sau klausimus: „Kas aš esu?“ ir „Kas man iš tiesų svarbu?“

3. Savęs pažinimas

Joga, retritai, dvasinės ir kvėpavimo praktikos – tai kelias į gilesnį savęs pažinimą. Jos padeda atpažinti savo emocijas, baimes, elgesio modelius ir išmokti juos sąmoningai valdyti.

4. Bendruomenės ir saugi erdvė

Įtraukus dvasines praktikas į savo gyvenimą, neretai atsiranda galimybė tapti bendruomenės dalimi – sutikti bendraminčių, atrasti saugią erdvę, kur galima dalintis patirtimi ir gauti palaikymą.

5. Psichologinis gijimas

Dvasinės praktikos dažnai padeda atkurti vidinę pusiausvyrą, sumažinti nerimą ir nuovargį, išmokti savarankiškai tvarkytis su sunkumais, neperkraunant kitų žmonių ar profesionalų.

6. Noras prisiliesti prie to, kas nematoma

Dar viena svarbi priežastis – siekis pajusti vienybę su pasauliu. Tai nebūtinai susiję su konkrečia religija. Žmogus dažnai tiesiog nori patirti, kad jo gyvenimas yra dalis kažko didesnio nei kasdienė rutina ir buitis.