Prisijunkite
Paskelbė
Ina Jonaitienė
Paskelbta
Po vasaros grįžimas į mokyklą vaikams dažnai primena šaltą dušą: ankstyvi kėlimaisi, namų darbai, naujos taisyklės. Tėvams tai taip pat iššūkis – kaip išlikti ramiems ir padėti vaikui įsivažiuoti į naują ritmą?
Psichologai pabrėžia: svarbiausia ne spaudimas, o nuoseklumas ir palaikymas.Šiame straipsnyje pateikiamos rekomendacijos, kurios padės pirmąsias mokslo metų savaites padaryti mažiau įtemptas tiek vaikams, tiek tėvams.
Nemažai vaikų mokslo metų pradžioje jaučia nerimą. Jis dažnai slepiasi po dirglumu ir gali turėti daug priežasčių: naujas dienos režimas, nepažįstami vaikai, nauji mokytojai.
Net ir vyresnėse klasėse mokiniai nėra tikri, ar pažįstami bendraklasiai bus tokie pat, kaip buvo pavasarį. Pasikeitusi aplinka ir lūkesčiai gali kelti įtampą, net jei vaikas mokykloje mokosi ne pirmus metus.
Nerimas. Atsiranda naujų baimių – tamsos, buvimo vienam, ėjimo į mokyklą, būrelius.
Perdėtas budrumas. Vaikas dažnai tikrina, ar viskas gerai, nuolat klausia, ar tėvai ant jo nepyksta, tampa labai jautrus garsams ir kitiems dirgikliams.
Suerzinimas ir sujaudinimas. Vaikui sunku nusėdėti vietoje, jis greitai pereina nuo vienos veiklos prie kitos, daug blaškosi, atrodo „perkrautas“.
Pasikeitęs maitinimosi elgesys. Vaikas pradeda valgyti daugiau ir dažniau, nuolat nori kažką „užkąsti“ arba, atvirkščiai, visai praranda apetitą.
Nuotaikų kaita. Vaikas atrodo nuliūdęs, dažnai skundžiasi nuovargiu, greitai įsižeidžia ar nusimena dėl smulkmenų.
Agresyvumas. Iš ramios, švelnios „kačiuko“ būsenos vaikas gali staiga virsti lyg „tigru“ – dažniau konfliktuoja su bendraamžiais, broliais ir seserimis, grubiai atsako į pastabas, rėkia, vartoja įžeidžiančius žodžius.
Jei tokie požymiai nepraeina per mėnesį, verta kreiptis pagalbos į psichologą – tai padės laiku sustabdyti gilėjančias problemas.
Perėjimas nuo vasaros laisvės prie mokyklinio režimo vaikui yra didelis pokytis. Šiuo laikotarpiu tėvų emocinis palaikymas ir stabilumas yra itin svarbūs: vaikas turi jausti, kad jis saugus, suprastas ir priimamas su visais savo jausmais – baime, nerimu ar nuovargiu.
Prie „mokyklinio režimo“ geriausia pradėti pratintis likus bent savaitei iki mokslo metų pradžios, bet jei to nepadarėte, imkitės pokyčių nuo pirmosios mokyklos dienos.
Vaikas turėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną – taip organizmas greičiau pripranta. Labai svarbūs ir pusryčiai: net lengvas, bet maistingas rytinis valgymas suteiks energijos pirmai pamokų daliai.
Venkite gąsdinimo frazėmis: „Nemokysies – gausi baudą“, „Mokykloje parodys, kaip reikia elgtis“ ir pan. Tokie žodžiai tik didina įtampą.
Geriausia kalbėti apie mokyklą kaip apie vietą, kur laukia nauji draugai, įdomios veiklos, atradimai ir galimybė išmokti naujų dalykų.
Iš vakaro kartu su vaiku susidėkite kuprinę, paruoškite drabužius, sportinę aprangą. Tai sumažina rytinę sumaištį ir suteikia vaikui kontrolės jausmą – jis aiškiai žino, ko tikėtis rytoj.
Trumpi, bet pastovūs ritualai padeda vaikui nusiraminti ir lengviau atsisveikinti su tėvais prieš pamokas: apkabinimas, pusryčiai kartu, keletas šiltų sakinių pakeliui į mokyklą.
Jei ryte nepaskubate ir vaikui nereikia bėgti, jis į klasę įeina žymiai ramesnis ir labiau pasiruošęs mokytis.
Ypač naudinga priešmokyklinukams ir pirmokams. Galite „vaidinti pamokas“, pertraukas, skambutį, pietų pertrauką. Vaikas gali pabūti ir mokytoju, ir mokiniu.
Tokia žaidybinė veikla padeda sumažinti baimę prieš nepažįstamą aplinką ir naujas taisykles.
Papildomus būrelius ir užklasines veiklas verta įvesti palaipsniui. Jeigu iš karto po pamokų vaikas lekia dar į kelis būrelius, stresas tik padidėja.
Pirma – prisitaikymas prie mokyklos ritmo. Tik tada galima pamažu plėsti veiklų spektrą, stebint, kad vaikas turėtų pakankamai poilsio ir laisvo laiko.
Jei vaikas sako: „Bijau“, „Nenoriu eiti į mokyklą“, neverta šių žodžių nuvertinti ar juokais nustumti į šalį. Geriau pasidomėkite, kas būtent kelia nerimą: mokytojas, bendraamžiai, namų darbai, pertraukos.
Atviras, nuoširdus pokalbis ir priėmimas dažnai palengvina pusę problemos. Kartais naudinga leisti vaikui dieną pailsėti namuose, ypač jei jis labai pavargęs ar pertemptas. Pradinukams taip pat gali prireikti trumpo dienos miego ar ramybės laiko po pamokų.
Stenkitės ne barti vaiką už prastesnius pažymius, netvarkingą sąsiuvinį ar klaidas rašant. Verčiau kartu išsiaiškinkite, kas jam kelia sunkumų, ir kaip galėtumėte padėti: paaiškinti, kartu pasimokyti, kreiptis į mokytoją.
Jei vaikas labai ilgai negali prisitaikyti – blogai miega, visais būdais vengia mokyklos, dažnai suserga, skundžiasi pilvo ar galvos skausmais be aiškios medicininės priežasties – verta pasitarti su mokyklos psichologu arba kitu specialistu.
Psichologinė pagalba šiame etape – tai rūpestis vaiko ateitimi, jo savijauta ir mokymosi motyvacija.
Prisitaikymas prie mokyklos – procesas, priklausantis ne tik nuo vaiko, bet ir nuo suaugusiųjų elgesio šalia jo. Ramybė, meilė, kantrybė ir tinkama dienos organizacija padeda išvengti nereikalingo streso ir paverčia mokyklą ne bausme, o įdomiu gyvenimo etapu bei nuotykiu.
Ina Jonaitienė
Žurnalistė
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.