Krizė yra ne bausmė, o šansas: kaip atpažinti natūralius suaugimo etapus ir kada kreiptis pagalbos

Šeimos ir holistinė psichologė Anna Bohomolets pasakoja, kokios krizės laikomos natūraliomis, kuo jos skiriasi nuo nenatūralių ir kaip jos padeda mums bręsti.

Pasak psichologės, kiekvienas gyvenimo tarpsnis turi savo užduotis, o krizės yra būdas tas užduotis įvykdyti.

„Natūralios krizės atsiranda kartu su amžiaus tarpsnio uždaviniais: vaikystėje ir paauglystėje tai tapatybės paieška ir savarankiškumo formavimasis. Jaunystėje – partnerio ir profesijos pasirinkimas, artumo ir autonomijos balansas, vidutiniame amžiuje – kūrybiškumas, prasmės paieška ir paliekamas pėdsakas, senatvėje – savęs ir viso gyvenimo priėmimas“, – aiškina Anna Bohomolets.

Tokiomis akimirkomis žmogus geriau supranta save, savo poreikius ir galimybes. Kiekviena krizė tampa žingsniu link vidinės visumos.

Ką mums duoda amžiaus krizės

Gyvenimo krizė gali atrodyti kaip kritimas žemyn, tačiau iš tiesų tai – iššūkis ir galimybė išmokti visiškai naujo būdo būti pasaulyje.

„Kiekviena tokia krizė – tai galimybė išmokti naujo sąveikos su pasauliu būdo, geriau pažinti save ir kurti gilesnius santykius neprarandant vidinės vientisos tapatybės“, – pabrėžia specialistė.

Per tokias krizes mes įgyjame autonomiją, mokomės prisiimti atsakomybę ir kuriame brandžius ryšius su kitais žmonėmis.

Nenatūralios krizės: kada reikalinga pagalba

Kartais krizės vis kartojasi arba pereina į užsitęsusį sąstingį. Tuomet jos nebėra susijusios su amžiaus tarpsniu – jų priežastis slypi traumose, paramos stokoje ar lėtiniame strese.

„Kartais kyla nenatūralios krizės – pasikartojantys emociniai sutrikimai, užstrigimas arba nesugebėjimas užmegzti santykių. Jos susijusios ne su amžiaus uždaviniais, o su traumomis, lėtiniu stresu ar artimųjų palaikymo stoka“, – sako psichologė.

Tokiais atvejais itin svarbu laiku kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, kad būtų galima sugrįžti į natūralų raidos ritmą.

Kodėl krizės yra svarbios

Krizė primena, kad mes augame, keičiamės ir prisitaikome prie gyvenimo aplinkybių.

„Pati krizės egzistavimo faktas rodo, kad mes augame ir formuojame savo brandą. Visos krizės – tai ne bausmė, o galimybė sustoti ir pažvelgti į save: stebėti savo reakcijas, suprasti, ką jaučiate, ir priimti atsakingus sprendimus“, – aiškina psichologė.

Jei jas išgyvename sąmoningai, krizės tampa mūsų resursu, o ne problema.

„Natūralios krizės padeda ugdyti brandą ir vidinę vientisą tapatybę, o nenatūralios primena apie poreikį gauti palaikymą. Išgyvendami krizes dėmesingai ir su rūpesčiu sau, mokomės geriau suprasti save, savo poreikius ir ribas, priimti sprendimus, kurie atitinka mūsų tikruosius poreikius ir vertybes“, – apibendrina Anna Bohomolets.

Natūralios suaugimo krizės yra mūsų raidos signalai, o nenatūralios – ženklas, kad reikia pagalbos. Abiem atvejais jos suteikia galimybę augti ir giliau pažinti save. Sąmoningumas ir rūpinimasis savimi padeda šiuos etapus įveikti prasmingai ir priimti sprendimus, kurie kuria visavertį gyvenimą.