Kraupi realybė ar perdėtas nerimas? Specialistai pasakė, ar Lietuvai iš tikrųjų gresia karinis konfliktas

Mūsų šalis turi tiesioginę sieną su tiek Rusijos Kaliningrado sritimi, tiek Baltarusija – valstybe, kuri vis glaudžiau siejasi su Maskvos režimu. Šios aplinkybės natūraliai kelia gyventojų susirūpinimą. Vis dažniau viešojoje erdvėje keliami klausimai – ar karas gali persikelti arčiau Lietuvos sienų? Ar mes pakankamai pasirengę galimai grėsmei? 

Į šiuos klausimus atsako tiek kariuomenės vadai, tiek saugumo ekspertai, siekdami užtikrinti visuomenę, bet kartu ir neprarasti budrumo. Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys patikina, kad šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės šaliai nėra. 

Vis dėlto jis neneigia, kad ateityje situacija gali kisti, todėl kariuomenė nuolat analizuoja rizikas, stebi regioninius pokyčius ir ruošiasi įvairiems scenarijams. Jo teigimu, svarbiausias tikslas – būti pasirengusiems veikti greitai ir efektyviai, jei aplinkybės to pareikalautų.

Kas kelia nerimą saugumo tarnyboms?

Valstybės saugumo departamento (VSD) 2025 metų vertinime aiškiai įvardytos pagrindinės grėsmės Lietuvos saugumui – tai militaristinės Rusijos ambicijos, Baltarusijos vis glaudesnis įsitraukimas į Kremliaus orbitą bei vis dažniau priešiškumą demonstruojanti Kinija. 

VSD pažymi, kad nors karinė grėsmė šiuo metu nėra tiesioginė, rizikos susijusios su informacinėmis, kibernetinėmis ir hibridinėmis atakomis ženkliai išaugo. Ataskaitoje rašoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos pastaruoju metu itin suaktyvino diversines operacijas, nukreiptas prieš Vakarų paramą Ukrainai. 

Šios pastangos apima dezinformaciją, viešosios nuomonės formavimą ir net fizinius veiksmus. Kremlius santykius su Vakarais mato kaip kovą tarp taikos ir karo ribos, kurioje spaudimas, manipuliacijos ir bauginimas tapo pagrindiniais įrankiais.

Generolas V. Rupšys pabrėžia, kad Rusija gali išnaudoti įvairias netiesiogines grėsmės formas, nuo informacinių provokacijų iki kibernetinių atakų, siekiant destabilizuoti situaciją Lietuvoje. Todėl svarbu ne tik kariuomenės pasiruošimas, bet ir visuomenės gebėjimas atsilaikyti prieš propagandą ir netikras žinutes.

NATO – saugumo garantas, bet ne priežastis atsipalaiduoti

Nuo 2004 metų Lietuva yra pilnateisė NATO narė – tai suteikia kolektyvinės gynybos garantiją, kuri yra vienas svarbiausių atgrasymo veiksnių prieš galimus agresorius. Lietuvoje nuolat dislokuoti JAV, Vokietijos ir kitų sąjungininkų kariai stiprina ne tik gynybos pajėgumus, bet ir siunčia aiškią žinutę – Baltijos šalys nebus paliktos vienos.

NATO taip pat reguliariai rengia bendras pratybas Lietuvos teritorijoje, kurios padeda užtikrinti operatyvinį pasirengimą, techninį suderinamumą ir tarptautinių pajėgų veiksmų koordinaciją. Šios pratybos yra svarbi tiek gynybinės strategijos, tiek psichologinės atgrasymo dalis, parodanti, kad bet kokia ataka sulauks bendro, vieningo atsako.

Visgi priklausymas NATO neturėtų būti suvokiamas kaip leidimas nusiraminti. Tai galinga parama, bet vidinis saugumas, civilinis pasiruošimas ir nacionalinė motyvacija išlieka kertiniai kiekvienos šalies gynybos ramsčiai.

Ką reiškia pasiruošti taikai ir krizei?

Vidaus reikalų ministerija vis dažniau akcentuoja civilinės saugos svarbą. Anot ministro Vidmanto Kondratovičiaus, būtina investuoti į gyventojų pasirengimą netikėtoms situacijoms, ne tik karui, bet ir stichinėms nelaimėms ar didelio masto krizinėms situacijoms. 

Tai apima evakuacijos planų sudarymą, informacijos sklaidą, mokymus ir nuolatinį gyventojų švietimą. Taip pat išskirtinį dėmesį reikia skirti atsparumui informaciniams išpuoliams. Šiuolaikinėje erdvėje karai prasideda ne su tankais, o su melaginga informacija, socialiniuose tinkluose platinama propaganda ir dirbtinai sukurtu panikos fonu. 

Todėl reikia mokytis kritinio mąstymo, tikrinti šaltinius, o ne remtis emocijomis ir gandais. Šiuo metu nėra tiesioginių požymių, kad Lietuvai grėstų karinė invazija. Tačiau geopolitinė dinamika greitai kinta, ir būtent todėl būtina būti pasiruošusiems, tiek kariuomenei, tiek kiekvienam iš mūsų. 

Kuo daugiau žinome, kuo atsakingiau elgiamės, tuo mažiau vietos panikai, baimėms ar spekuliacijoms. Pasitikėjimas institucijomis, sąjungininkų parama ir visuomenės brandumas šiuo atveju tampa svarbiausiu mūsų skydu.