KTU chemikų triumfas: atskleista slapta mentorystės formulė, skatinanti geriausias disertacijas šalyje

Už šio laimėjimo stovi ne tik dešimtmetis mokslininkės nuoseklaus darbo, bet ir unikali tame pačiame fakultete profesoriaus Vytauto Getaučio sukurta mokslinė mokykla, kurios auklėtiniai šiame konkurse laurus skiną beveik kasmet.

Š. Daškevičiūtės kelias į mokslą prasidėjo labai anksti. KTU profesorius V. Getautis prisimena, kad būsimoji laureatė su laboratorijos aplinka susipažino dar mokyklos laikais.

„Šarūnė savo kelią pradėjo plaudama laboratorinius indus. Šešeri metai bakalauro ir magistro studijų bei ketveri metai doktorantūros sudarė tą solidų dešimtmečio pagrindą, kurio reikia, kad pasiektum pripažinimą“, – pasakoja jis.

Pati mokslininkė šį įvertinimą vadina „vyšnia ant torto“. Pasak jos, lemtingas buvo sprendimas jau nuo pirmo bakalauro kurso KTU laboratorijose teorines žinias derinti su praktika.

„Disertacijos tema kilo natūraliai – ji apjungė kasdienį darbą prof. V. Getaučio grupėje, kur aktyviai užsiėmiau organinių junginių sinteze“, – sako dr. Š. Daškevičiūtė.

Kai „popierius“ neatitinka realybės

Mokslas reikalauja ne tik žinių, bet ir geležinės kantrybės. Š. Daškevičiūtė prisimena momentus, kai ties, rodos, paprastu „ant popieriaus“ užrašytu junginiu tekdavo užtrukti dvejus metus.

„Užstatai reakciją vakare tikėdamasis vieno, o ryte randi visai ką kitą. Atsimenu vieną sudėtingą, bet daug žadantį junginį – jam teko skirti net dvejus metus! Tada kilo visokiausių abejonių ne tik dėl darbo, bet ir dėl to, ar teisingame kelyje esu. Tačiau viską atpirko galiausiai susintetinto ir saulės elemente pritaikyto junginio rezultatai, mokslinis straipsnis ir net patentai“, – pasakoja ji.

Tokiais momentais, kai kyla abejonių ar susiduriama su sunkumais, itin svarbus tampa doktoranto vadovo vaidmuo.

„Vadovo užduotis – pajusti balansą. Vienam reikia daugiau pagalbos, kitam galima suteikti daugiau savarankiškumo. Svarbiausia būti šalia ir lydėti doktorantą nuo temos pasirinkimo iki disertacijos rašymo“, – įsitikinęs prof. V. Getautis, tęsiantis savo paties vadovo, KTU profesoriaus Stasio Kutkevičiaus, puoselėtas tradicijas.

Abu pašnekovai sutaria: siekiant išskirtinių mokslinių rezultatų, svarbiausia nenuleisti rankų ir neprarasti vilties. Profesorius pabrėžia, kad šiandien jaunam mokslininkui būtinas nuolatinis žingeidumas ir pasirengimas neskaičiuoti darbo valandų.

„Šiuolaikiniame, sparčiai besivystančių technologijų pasaulyje būtina sekti naujoves, o nenuilstantis žingeidumas turi tapti kasdieniu jauno žmogaus palydovu“, – apibendrina prof. V. Getautis.

Susintetino unikalų junginį

Profesorius paaiškina, kodėl Š. Daškevičiūtės darbas sulaukė tokio tarptautinio susidomėjimo.

„Šarūnė susintetino unikalų darinį, iš kurio gaunami tirpikliams atsparūs trimačiai (3D) polimerai. Tai leidžia konstruoti efektyvesnius ir stabilesnius perovskitinius saulės elementus“, – aiškina vadovas.

Iki šiol geriausi įprastos struktūros perovskitinių saulės elementų efektyvumai buvo pasiekti naudojant p-tipo puslaidininkį, žinomą kodiniu pavadinimu spiro-OMeTAD. Vis dėlto dėl savo tirpumo ši medžiaga netiko invertuotos struktūros prietaisams: liejant perovskito sluoksnį naudojami poliariniai tirpikliai ištirpdydavo žemiau esantį skyles transportuojantį sluoksnį.

Geriausios disertacijos laureatė susintetino spiro-OMeTAD darinį, iš kurio lengvai gaunami tirpikliams atsparūs trimačiai (3D) polimerai. Jie gali būti naudojami abiejų architektūrų perovskitiniuose saulės elementuose.

Šių tyrimų praktinę vertę patvirtina tai, kad KTU mokslininkės sukurti puslaidininkiai jau užregistruoti JAV, Japonijos, Kinijos ir Europos patentų biuruose. Be to, remiantis žaliosios chemijos principais, susintetintos medžiagos pačios nekelia aplinkosauginių problemų, o viena jų perovskitiniuose saulės moduliuose pasiekė rekordinį efektyvumą.

Tarpdiscipliniškumas ir ateitis Lietuvoje

Šiandien sėkminga disertacija sunkiai įsivaizduojama be tarpdiscipliniškumo. Š. Daškevičiūtės darbas apjungė fizikus iš Vilniaus universiteto ir partnerius iš Šveicarijos, Anglijos, JAV bei Japonijos. Jie konstravo saulės elementus su KTU sukurtais organiniais puslaidininkiais ir tyrė jų efektyvumą bei stabilumą.

„Bendradarbiavimas su užsienio universitetais disertaciją pakelia į kitą lygį ir parodo, kokius svarius mokslinius tyrimus vykdome“, – įsitikinusi dr. Š. Daškevičiūtė.

Nors tokio lygio specialistai yra paklausūs visame pasaulyje, pašnekovai džiaugiasi galimybe tęsti darbus Lietuvoje. Profesorius V. Getautis pabrėžia, kad universitetas aktyviai stengiasi pritraukti ir išlaikyti talentus: KTU Cheminės technologijos fakultetas skiria etatus gabiems jauniesiems mokslininkams, o naujos finansavimo programos, tokios kaip Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programa „Mano pirmoji komanda“, suteikia jauniesiems daktarams galimybę patiems tapti vadovais.

Paklausta apie ateities planus, Š. Daškevičiūtė teigia savo karjerą siejanti su KTU.

„Per dešimtmetį sukaupiau didelį patirties bagažą, kurį noriu plėtoti tęsdama mokslinę veiklą čia. Svarbiausia – nepasiduoti pirmai nesėkmei ir užsispyrusiai siekti savo tikslų“, – sako jaunoji mokslininkė.