Lietuvai teks spręsti pensijų tvarumo klausimą: atskleidžia, ar pensija mūsų šalyje išties taps prabanga

Nuo 2026 m. Lietuvoje bus sustabdytas pensinio amžiaus didinimas, o pensijas gaunančių žmonių skaičius ims sparčiai augti. Tai reiškia, kad valstybė neišvengiamai susidurs su didesne socialinio draudimo sistemos našta. Anot L. Načajienės, kol kas situacija atrodo valdoma, tačiau ilgesnėje perspektyvoje gali išryškėti ilgalaikės vertės problemos.

„Pastaruosius tris dešimtmečius pensijas gaunančių asmenų skaičius Lietuvoje išliko palyginti stabilus. Tai lėmė nuoseklus pensinio amžiaus didinimas – jis padėjo atitolinti visuomenės senėjimo pasekmes, tačiau šis procesas baigiasi“, – aiškina L. Načajienė.

Iki šiol pensinio amžiaus didinimas buvo viena efektyviausių priemonių stabdyti pensininkų skaičiaus augimą: 1996 m. vyrų pensinis amžius siekė 60 metų, moterų – 55. Šiuo metu Lietuva pasiekė paskutinį etapą – 65 metų pensinį amžių tiek vyrams, tiek moterims, kuris bus įtvirtintas iki 2026-ųjų.

Pokyčių pasekmės: pensininkų skaičius ims didėti

Pasibaigus pensinio amžiaus didinimo etapui, pensijas gaunančių asmenų skaičius Lietuvoje pradės augti. Tai natūralus procesas, kai į sistemą įžengia vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių, o dirbančiųjų dalis mažėja.

„Šiuo metu turime paradoksalią situaciją – pensininkų skaičius netgi mažesnis nei 2000-aisiais, tačiau tai laikina. Nuo 2026 m. ši situacija ims keistis, pensininkų skaičius didės sparčiau, o  senstanti visuomenė ir ilgėjanti gyvenimo trukmė lems didesnį išmokų poreikį“, – teigia L. Načajienė.

Imigracija padės, bet ne ilgam

Kartu ji pažymi, kad dabartinį stabilumą dalinai palaiko ir imigracija. Pastaraisiais metais į Lietuvą atvykusių žmonių skaičius buvo gerokai didesnis, nei prognozuota, o tai trumpuoju laikotarpiu sustiprino darbo rinką ir mokesčių surinkimą. Tačiau šis veiksnys – laikinas.

„Imigracijos srautai tokiais mastais nėra tvarūs. Jie gali sumažėti, jei ekonominės sąlygos keisis arba jei socialinė įtampa visuomenėje didės. Jau dabar matome tam tikrų ženklų, rodančių, kad integracijos procesai nėra sklandūs,“ – įspėja L. Načajienė.

Pasak jos, nors imigrantai trumpuoju laikotarpiu prisideda prie ekonomikos, vien jų dėka išlaikyti socialinės apsaugos balanso ateityje nepavyks. Ilgainiui senstančiai visuomenei teks priimti sprendimus dėl papildomų finansavimo šaltinių, produktyvumo didinimo ar kaupimo sistemų stiprinimo.

„Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), remiantis Eurostato atliktomis demografinėmis projekcijomis, įvertinus mirtingumą, gimstamumą, migracijos srautus, prognozuojama, kad 2070-aisiais Lietuvoje bus 2 mln. gyventojų. Iš jų apie 716 tūkst. vyresnių negu 65-eri metai asmenų ir 756 tūkst. darbingo amžiaus asmenų. Kitaip tariant, 1,06 dirbančiojo išlaikys vieną pensininką“, – sako ekspertė.

Ruoštis verčiau dabar

Ekspertė pabrėžia, kad Lietuva šiandien turi laiko pasiruošti demografiniams pokyčiams, tačiau pradėti tai daryti būtina dabar.

„Norėdami išvengti scenarijaus, kuomet pensijų sistemos patikimumas krenta tik ant mažėjančios darbo rinkos pečių, kiekvienas žmogus turėtų galvoti ir apie asmeninį finansinį saugumą bei kaupti papildomai, pavyzdžiui, antroje ar trečioje pensijų pakopoje. Kitaip tariant, savarankiškas taupymas pensijai, investavimas ir ilgalaikis planavimas taps priemonėmis stabilumui išlaikyti, kai valstybės išlaidos neišvengiamai augs“, – teigia ji.

L. Načajienės teigimu, Lietuvai svarbu išlaikyti balansą tarp socialinio saugumo bei ekonominio tvirtumo, o pagrindinės ir papildomos pensijos derinys gali prie to prisidėti. Rezultate pensijų sistema turi būti teisinga dabarties pensininkams, bet kartu apsaugoti ir ateities dirbančiųjų interesus.