Specialistų išvados: daugybė žmonių tai daro tikėdamiesi lieknesnio kūno, bet pasekmės gali būti priešingos

Tai nėra jūsų kaltė. Tai viena dažniausių mitybos klaidų, kurią daro daugelis žmonių – net tie, kurie atrodo labai sveiki. Jūs taip pat tikrai žinote tą jausmą: kuo labiau stengiatės kontroliuoti maistą, tuo labiau jis pradeda kontroliuoti jus. Ribojimai auga, o rezultatai – nyksta.

Atrodo paradoksalu, bet kuo griežtesnė tampa mityba, tuo labiau kūnas priešinasi. Būtent čia slypi esminė problema, apie kurią kalba mitybos specialistai visame pasaulyje: perdėtas maisto ribojimas niekada neveda į tvarius rezultatus.

Populiariausia klaida: kuo mažiau valgysiu, tuo būsiu sveikesnis

Jūs galite manyti, kad sveikata ir grožis slypi griežtame režime. Tačiau mitybos ekspertai pabrėžia, kad kraštutinis ribojimas yra vienas pavojingiausių įpročių. Kai nuolat mažinate porcijas, bijote angliavandenių, nevalgote po 18 valandos ar visiškai atsisakote riebalų, jūsų organizmas patenka į stresinę būseną.

Kūnas pradeda taupyti energiją, lėtina medžiagų apykaitą, o hormonai ima siųsti signalus apie gilesnį, ne kompensacinį, bet fiziologinį alkį. Būtent tai ir sukelia persivalgymo epizodus, nuovargį, nuotaikų svyravimus, nemigą ir nuolatinį šaltojo sezono pojūtį – net kai aplink visiškai normalu.

Geriausias rodiklis, kad mityba per griežta – jeigu kūnas nuolat prašo saldėsių. Tai nėra silpnumo ženklas. Tai fiziologinis šauksmas apie energijos trūkumą.

Kodėl ribojant save kūnas pradeda streikuoti

Jūs turite suprasti vieną esminę tiesą: žmogaus organizmas išlikimui pritaikytas daug geriau nei lieknėjimui. Bet kokie stiprūs ribojimai kūnui atrodo kaip pavojus. Todėl jis pradeda gintis.

Sulėtėjusi medžiagų apykaita. Kai valgote per mažai, kūnas mažina energijos sąnaudas. Jūs sudeginate mažiau kalorijų, todėl svoris nekrinta, nors valgote minimaliai.

Hormonų disbalansas. Stresas dėl ribojimo kelia kortizolį, kuris skatina riebalų kaupimą pilvo srityje. Be to, sutrinka leptino ir ghrelino veikla – hormonai, atsakingi už sotumą ir alkį.

Nuolatinis psichologinis spaudimas. Griežtas maisto kontrolės režimas kelia nerimą. Jūs nuolat galvojate apie maistą, planuojate, skaičiuojate ir jaučiatės kaltai, jei nukrypstate nuo taisyklių.

Emocinis nuovargis. Mityba neturi būti bausmė. Jei jaučiatės, kad gyvenate „nuo ribojimo iki persivalgymo“, tai aiškus ženklas, kad strategija neveikia.

Kaip išvengti šios klaidos ir iš tikrųjų pagerinti sveikatą

Jūs galite jaustis lengviau, sočiau ir būti sveikesni net valgydami daugiau nei dabar. Svarbiausia – suprasti, kaip veikia jūsų kūnas.

Valgykite pilnavertiškai, ne minimaliai. Sveikata kuriama energija, o ne jos trūkumu. Kai valgote pakankamai baltymų, daržovių, sudėtinių angliavandenių ir sveikų riebalų, kūnas nustoja bijoti bado ir pradeda normaliai funkcionuoti.

Nedrauskite visų produktų. Visiški draudimai tik stiprina norą jų suvalgyti. Subalansuota mityba leidžia visko po truputį, todėl dingsta persivalgymo priepuoliai.

Laikykitės 80/20 principo. 80 % – sveiki, sotūs, pilnaverčiai produktai. 20 % – malonumai, kurie apsaugo nuo psichologinio persidirbimo.

Neperkraukite savęs taisyklėmis. Jeigu jūsų mitybos planas reikalauja nuolat galvoti, skaičiuoti ir jausti kaltę – tai ne planas, o spąstai.

Tikras poveikis: kada pajusite pokyčius?

Kai jūs nustojate kovoti su maistu, kūnas pagaliau atsipalaiduoja. Pagerėja miegas, dingsta noras nuolat užkandžiauti, stabilizuojasi hormonai ir pagaliau atsiranda energijos. Svoris krenta natūraliai – ne dėl bausmių, o dėl balanso. Nuotaika tampa stabilesnė, virškinimas lengvėja, ir svarbiausia – jūs nustojate galvoti apie maistą visą dieną.