Maisto kainos pasiekė rekordines aukštumas: kaimynai įtaria kartelinius susitarimus, prekybos tinklai mus mulkina?

Latvijoje maisto kainos ir toliau kyla, o „Naujosios Vienybės“ frakcijos vadovas Saeimoje Edmundas Jurēvičius kviečia vyriausybę ir atsakingas institucijas nedelsti. Jo vertinimu, dėl kainų augimo kalti ne tik pasauliniai procesai, problema slypi ir pačioje Latvijoje, kur trūksta realios konkurencijos. 

Apie tai politikas kalbėjo interviu televizijos TV24 laidoje „Žinių TOP“. E. Jurēvičius siūlo skirti dvi pagrindines maisto kainų kilimo priežastis - objektyvius veiksnius ir nepagrįstą brangimą dėl silpnos konkurencijos. 

Pirmasis aspektas apima tokius išorinius veiksnius kaip transportavimo išlaidos ar brangstantys energijos ištekliai, kurie paveikia kainas visoje Europoje. Tačiau antrąją priežastį, kainų didėjimą be realaus pagrindo, politikas sieja su nepakankama konkurencija. 

Jo teigimu, tokia situacija jau primena didžiųjų prekybos tinklų kartelinius susitarimus. 

„Galbūt ne teisiniu požiūriu, bet esme tai panašu į kartelį. Šios kainos tiesiog akivaizdžiai per didelės“, – sako E. Jurēvičius.

Reikia naujų taisyklių ir griežto požiūrio

Jis tiki, kad konkurencijos trūkumą turi išanalizuoti Latvijos Konkurencijos taryba, tačiau priduria, kad ir Ekonomikos ministerijos iniciatyvos privalo būti įgyvendintos nedelsiant. Šiuo metu rengiami įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama skatinti didesnę konkurenciją tarp prekybos tinklų.

„Kaip „Naujoji Vienybė“, esame pasiruošę balsuoti ir už tokius sprendimus, kurie įvestų tikrą konkurenciją. Jei patys prekybininkai nesupras, kad turi mažinti kainas, mūsų vartotojai toliau kentės. Tokiu atveju teks traukti botagą“, – kalba politikas tiesiai.

Vien mokesčių mažinimo neužteks

Paklaustas apie galimą pridėtinės vertės mokesčio mažinimą maisto produktams, E. Jurēvičius skeptiškas. Jo nuomone, tai nebūtų efektyviausias kelias. Anot jo, vienas svarbiausių žingsnių yra realiai padidinti konkurenciją, tiek tarp prekybininkų, tiek mažinant diskriminaciją prieš vietinius gamintojus.

Jis teigia, kad vietos gamintojai dažnai susiduria su nelygiomis sąlygomis.

„Turime išgyvendinti diskriminacinį požiūrį į Latvijos gamintojus. Jie turi turėti lygias galimybes konkuruoti lentynose. Taip pat reikalingas didesnis skaidrumas – tiek iš gamintojų, tiek iš prekybos tinklų pusės“, - įsitikinęs plotikas.

E. Jurēvičius įsitikinęs, kad laukti jau nebegalima – reikia ryžtingų ir apgalvotų veiksmų. 

„Turime priimti sprendimus, kurie galbūt nebus patogūs kai kuriems žaidėjams rinkoje, bet būtini žmonių labui. Tik taip galėsime stabilizuoti kainas“, – teigia jis.

Latvijoje toliau stebint infliacijos įtaką kasdienėms vartotojų išlaidoms, vis daugiau politikų pasisako už aktyvius veiksmus rinkos reguliavime. Ir nors E. Jurēvičiaus pasisakymai kai kam gali pasirodyti drastiški, jo raginimas spręsti problemas čia ir dabar atspindi augantį nepasitenkinimą visuomenėje, ypač kai kalba eina apie kasdienį maistą.