Mokslininkai nustatė vieną kasdienį įprotį, kuris mažina stresą ir saugo nuo dezinformacijos

Technologijų bendrovės, influenceriai ir kiti turinio kūrėjai kovoja dėl šio dėmesio, todėl vis labiau skatinamas dezinformacijos plitimas.

Atsižvelgiant į sudėtingą šiuolaikinį informacinį lauką, stiprūs kritinio skaitymo įgūdžiai yra reikalingi ir aktualūs kaip niekada anksčiau.

Deja, raštingumo situacija kelia rimtą susirūpinimą. Skaitymo suvokimo rezultatai toliau prastėja. Dauguma Z kartos tėvų garsiai neskaito savo mažiems vaikams, nes tai laiko varginančia prievole. Daugelis studentų nebesugeba perskaityti visos knygos nuo pradžios iki galo.

Socialiniai tinklai, siūlantys begalinį slinkimą ir itin lengvą turinio dalijimąsi, yra sukurti skatinti pasyvų įsitraukimą. Žmonės juos dažnai naudoja nuoboduliui malšinti ir stresui malšinti.

Mes, pažinimo mokslininkas ir raštingumo ekspertė, tiriame, kaip žmonės apdoroja informaciją skaitydami. Remdamiesi savo tyrimais, manome, kad gilusis skaitymas gali būti veiksmingas būdas priešintis dezinformacijai, taip pat mažinti stresą ir vienišumo jausmą.

Nors peržengti greitą teksto perbėgimą akimis nėra lengva, tam yra strategijų, padedančių stiprinti svarbiausius skaitymo įgūdžius.

Gilusis skaitymas ir „doomscrollingas“

Žmonės išmaniuosius telefonus ir socialinius tinklus naudoja dėl įvairių priežasčių: siekdami praskaidrinti nuotaiką, atkreipti dėmesį į save, užmegzti ryšius ar dalytis naujienomis. Tačiau begalinis informacijos srautas ranka pasiekiamas sukelia informacijos perkrovą, kuri trukdo susikaupti ir priimti sprendimus.

Pažinimo mokslų tyrimai padeda paaiškinti, kaip nuolatinis slinkimas ekrane treniruoja mūsų smegenis mąstyti pasyviai.

Siekdami išlaikyti žmones prisijungusius, socialinių tinklų algoritmai nuolat pateikia panašų turinį į tą, su kuriuo vartotojas jau sąveikavo, dar labiau sutvirtindami jo įsitikinimus. Pasikartojanti informaciją daro patikimesne, ypač kai ją kartoja skirtingi šaltiniai. Šis reiškinys vadinamas iliuzinės tiesos efektu.

Gilusis skaitymas – tai sąmoningas informacijos apdorojimo būdas, kai su tekstu dirbama kritiškai, analitiškai ir empatiškai. Jis apima išvadų darymą, ryšių mezgimą, skirtingų požiūrių apsvarstymą ir įvairių interpretacijų kvestionavimą.

Toks skaitymas reikalauja pastangų. Jis gali sukelti neigiamas emocijas – dirginimą, sumišimą, ir dažnai nėra malonus. Tad kyla natūralus klausimas: kodėl turėtume rinktis sunkų gilųjį skaitymą, jei galima tiesiog greitai slinkti tekstą ir jį paviršutiniškai peržvelgti?

Kaip motyvuoti protines pastangas?

Paviršutiniškas, automatinis slinkimas gali turėti nelauktų pasekmių. Didesnis išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų naudojimas siejamas su padidėjusiu nuoboduliu ir vienišumo jausmu. „Doomscrollingas“ – nuolatinis blogų naujienų skaitymas – siejamas su stipresne egzistencine neramybe ir neigiamu požiūriu į žmones.

Tuo tarpu sutelkta dėmesio ir pastangų investicija, nors ir sekina, gali pagilinti gyvenimo prasmės pojūtį ir sustiprinti socialinį ryšį. Žmones motyvuoja užduotys, kurios padeda siekti asmeninių tikslų, ypač jei šios pastangos yra pastebimos ir įvertinamos kitų. Dėl šių priežasčių dalijimasis knygomis gali tapti veiksminga giliojo skaitymo skatinimo priemone.

Pavyzdžiui, mokytojas, vedantis mokinius per ilgesnius tekstus – romanus ar apysakas – ir kartu organizuojantis aktyvias diskusijas apie skaitomus kūrinius, sustiprina jų teksto supratimą ir interpretavimo gebėjimus. Nors mokyklos vis dar diskutuoja, ar geriau skirti mokiniams pilnas knygas, ar tik ištraukas, tyrimai rodo, kad nuoseklus, ilgesnis skaitymas socialinėje aplinkoje gali skatinti ilgalaikį skaitymo malonumą.

Galvojant apie socialinį ryšį, socialiniai tinklai taip pat gali būti panaudoti teigiamai. Pavyzdžiui, „BookTok“ – tai populiari interneto bendruomenė, kur žmonės „TikTok“ platformoje aptaria ir rekomenduoja knygas. Gerbėjai kuria išsamias analizės apžvalgas filmams ir serialams, demonstruodami, kad išsamus, įsigilinantis skaitymas ir žiūrėjimas vis dar turi vietos net begaliniame slinkime.

Kaip sąmoningai sulėtėti ir skaityti giliau?

Yra veiksmų, kurių galite imtis, kad prasmingai susidurtumėte su nuolatiniu informacijos srautu. Šis procesas vargina, o mūsų dėmesys ir psichinės jėgos yra riboti. Svarbu tai pripažinti ir sąmoningai rinktis, kam ir kada skirti savo kognityvinius resursus.

Vien suvokimas, kaip skaitmeninio skaitymo praktikos keičia jūsų smegenų veiklą, gali paskatinti formuoti naujus požiūrius ir įpročius, susijusius su informacijos vartojimu. Kartais pakanka tiesiog minutei stabtelėti prieš priimant ar dalijantis informacija – tai jau mažina pažeidžiamumą dezinformacijai. Kelios papildomos sekundės sąmoningai įvertinti matomą teiginį gali padėti atsispirti iliuzinės tiesos efektui, vadinasi, net nedidelis sulėtinimas gali būti naudingas.

Gilusis skaitymas reiškia gebėjimą sąmoningai pasirinkti skaitymo tempą – kai reikia, sulėtinti jį, kad galėtumėte įveikti sudėtingas pastraipas, pasimėgauti išraiškinga kalba, kritiškai įvertinti informaciją ir apmąstyti teksto prasmę. Tai – tarsi dialogas su tekstu, o ne vien paviršutiniškas faktų pasisavinimas.

Sąmoningumas nereiškia, kad niekada daugiau neleisite sau vakare paskrolinti naujienų srauto. Tačiau tai reiškia supratimą, kad verta dažniau skirti dėmesį vienam tekstui, kryptingai su juo dirbti ir susidurti su kitokiomis nuomonėmis.

Pradėti galima nuo mažesnės apimties kūrinių – eilėraščių, apsakymų ar esė, o vėliau pereiti prie ilgesnių tekstų. Galite susitarti su bičiuliu ar šeimos nariu ir išsikelti tikslą perskaityti visą romaną ar negrožinės literatūros knygą.

Tą tikslą pasieksite jį suskaidę į mažesnes dalis: pavyzdžiui, skaitydami po vieną skyrių per dieną ir aptardami jį su savo skaitymo partneriu. Praktikuojant gilųjį skaitymą, ypač romanus, atsiveria nauji požiūriai ir idėjos, kurias galima toliau tyrinėti pokalbiuose – tiek gyvai, tiek ir socialiniuose tinkluose.