Akcijos ar apgaulė? Pirkėjai moka daugiau manydami, kad sutaupo, atskleidžiamas didžiausias parduotuvių triukas

Psichologiškai tai veikia ir net jeigu nereikia, ranka jau tiesiasi į pasiūlymą. Bet ar iš tiesų šios nuolaidos padeda sutaupyti? Pirkėjų įpročiai keičiasi, žmonės tapo išmanesni, pradėjo vertinti kainų istorijas ir realią vertę. Tačiau prekybininkai taip pat nestovi vietoje. 

Atsiranda gudrių rinkodaros triukų, kai akcijos tampa tiesiog žaidimu su skaičiais, prieš taikant nuolaidą, kaina pakeliama, o tada dramatiškai „nuleidžiama“. Tokiu būdu pirkėjui sukuriamas įspūdis, kad jis taupo, nors iš tikrųjų gali mokėti tiek pat arba net daugiau nei įprastai.

Būtent todėl verta pasigilinti, ar nuolaidų kultūra tikrai padeda mums taupyti, ar tik apgauna protą? Kur baigiasi tikra nauda ir prasideda rinkodaros psichologija?

Psichologinė manipuliacija – kaip mus veikia „gera kaina“

Akcija suveikia kaip signalas – ji neša emociją, kad gauname „daugiau už mažiau“. Net jei skirtumas tarp buvusios ir dabartinės kainos yra vos keli centai, įspūdis, kad sutaupėme, yra labai stiprus. Dažnas pirkėjas net nesusimąsto, ar prekė iš tikrųjų jam reikalinga, sprendimą lemia ne racionalus poreikis, o „geras pasiūlymas“.

Šį efektą išnaudoja ne tik prekybos centrai, bet ir internetinės platformos. Riba tarp tikros vertės ir siūlomos akcijos dažnai būna labai slidi. 

Pavyzdžiui, prekė kainuoja 39,99 euro, bet užrašas „buvo 59,99“ automatiškai verčia manyti, kad štai – štai tikra proga. Tačiau ar kas nors iš tikrųjų matė ją už 59,99? Tai dažnai lieka neatsakytas klausimas.

Dar vienas stiprus veiksnys yra ribotas laikas. „Tik šiandien“, „paskutinės valandos“ ar „liko 5 vienetai“ – visa tai kuria skubos įspūdį, kuris dar labiau mažina racionalumo galimybes. Pirkėjas patenka į emocijų spąstus, kur svarbiau ne tai, ar prekė reikalinga, bet tai, kad „gali nespėti“.

Kainų palyginimo įrankiai – pirkėjų išminties ženklas

Pastaraisiais metais daugėja iniciatyvų, kurios padeda išsiaiškinti tikrąją akcijos vertę. Viena iš jų – kainų palyginimo portalai, kurie leidžia sekti, kaip kaina kito per pastarąjį mėnesį ar net pusmetį. Tai padeda atskirti tikrą nuolaidą nuo išgalvotos.

Tokios priemonės ypač naudingos per išpardavimų laikotarpius – Juodąjį penktadienį, „Cyber Monday“ ar sezoninius finalus. Ne viena analizė parodė, kad kai kuriais atvejais „akcijos“ kaina ne tik kad nesumažėja, bet net ir padidėja. 

Tai iškreipia pirkimo logiką, net sąmoningas pirkėjas gali būti suklaidintas. Jei nuolat sekame kainas, palyginame ir perkame tik tada, kai tikrai reikia – sutaupome. 

Bet jei tik pasiduodame emocijoms ir ieškome „gerų pasiūlymų“, dažnai įkrentame į impulsinių pirkimų liūną. O impulsiniai pirkimai, kaip rodo tyrimai, ilgainiui sukelia didesnes išlaidas.

Prekybininkų strategijos – kodėl akcijos yra nuolatinės?

Parduotuvės neslepia – akcijos yra viena pagrindinių priemonių pritraukti klientą. Tiesa, tai jau seniai nebėra tik sezoninis reiškinys. Akcijos tapo pastovia rinkodaros priemone, kuri sukasi ištisus metus. Kai kurios parduotuvės net neturi nuolatinės kainos, viskas „su nuolaida“.

Tokia sistema iš esmės keičia ir pirkėjų elgseną. Jei žinai, kad produktas bus su nuolaida po savaitės – lauksi. Bet jei matai, kad viskas nuolat „akcijoje“, ilgainiui imi nepasitikėti net tikromis nuolaidomis. Tai kuria paradoksą, pirkėjas jaučiasi pavargęs nuo nuolatinio „pasiūlymų triukšmo“, bet vis tiek reaguoja.

Dar viena taktika – „kombinuota nauda“. Perki vieną produktą, o antras – su 50 proc. nuolaida. Tačiau retai kada antras produktas būna reikalingas. Tokios kombinacijos labiau skirtos didinti pirkinių krepšelio vertę nei realiai padėti sutaupyti.

Kaip atskirti tikrą naudą nuo fikcijos?

Vienas svarbiausių būdų išlikti budriam – kritinis mąstymas. Prieš pasiduodant „akcijai“, verta atsakyti į kelis klausimus: ar man to tikrai reikia? Ar ši kaina iš tiesų mažesnė nei įprasta? Ar tai pirkimas dėl poreikio, ar dėl emocijos?

Verta prisiminti ir pagrindinę taisyklę – geriausia sutaupoma ne tada, kai perkama su nuolaida, o tada, kai iš viso neperkama to, ko nereikia. Akcija gali būti naudinga, bet tik jei ji padeda gauti tai, ką vis tiek būtume pirkę, tik pigiau. Priešingu atveju tai tampa tik dar vienu triuku, padedančiu verslui, bet ne jūsų piniginei.

Apibendrinant, akcijos nėra blogis. Tačiau jos ne visuomet yra tai, kuo dedasi. Tik sąmoningas pirkimas, kantrybė ir vertinimas be emocijų gali padėti atskirti tikrą vertę nuo rinkodaros dūmų. O tai, savo ruožtu, ir yra tikrasis taupymas.