Prisijunkite
Kai kalbam apie šeimą ir vaikus, vis dažniau girdisi žodis „childfree“. Tai ne apie nevaisingumą, ne apie laikiną sustojimą, bet apie sąmoningą sprendimą neturėti vaikų. Daugeliui tai yra asmeninės laisvės, gyvenimo komforto ar net ekologinio sąmoningumo išraiška. Vis daugiau žmonių gyvena pagal devizą „geriau gyventi sau, nei auginti žmogų šiame beprotiškame pasaulyje“.
Vienas ryškiausių reiškinių – gimdymo amžiaus pokytis. Nors dar prieš kelis dešimtmečius vaikai dažnai atsirasdavo vos sulaukus pilnametystės, šiandien pirmagimio dažnai laukiama iki trisdešimties ar dar vėliau. Kai kurie sako – „dar ne laikas“, kiti – „gal ir niekada nebus laikas“. Ar tai mada? Ar racionalus pasirinkimas?
O gal – tylus ženklas, kad žmonija keičiasi iš esmės? Tarp visų šių diskusijų iškyla klausimas: ar ši tendencija gali tapti grėsme žmonijos ateičiai? Ar neatsidursime situacijoje, kurioje daugės pensininkų ir mažės vaikų, kol galiausiai neliks, kam tęsti?
Kodėl vaikai – nebe prioritetas?
Šiuolaikinis gyvenimas reikalauja daug. Norint sukurti stabilų finansinį pagrindą, dažnas renkasi mokslus, karjerą, keliones, savęs ieškojimą. Vaikas šiame kontekste ne visada telpa į planą. Moterys, kurios prieš kelias dešimtis metų dažnai neturėjo pasirinkimo, šiandien renkasi save. Ir tai – ne kaprizas, o struktūriniai pokyčiai visuomenėje.
Be to, vaiko atsiradimas nebeatrodo savaime suprantamas žingsnis. Jauni žmonės vis dažniau kelia klausimą – ar pasaulis, kuriame gyvename, yra pakankamai saugus, teisingas ir sveikas, kad į jį atvestum naują gyvybę? Ši egzistencinė dilema persmelkta tiek ekologijos, tiek socialinio nestabilumo.
Dar vienas svarbus aspektas yra laisvė. Galimybė gyventi sau, investuoti į save, keliauti, neturėti atsakomybės už kitą gyvybę – kai kam tai vertybė. Vaikai vis rečiau matomi kaip privalomas gyvenimo etapas, o dažniau – kaip opcija, kuri gali būti arba ne.
Vėlyvas gimdymas – pasirinkimas ar būtinybė?
Kita medalio pusė – ne visada tai sąmoningas sprendimas. Dalis moterų gimdo vėliau ne todėl, kad taip nori, o todėl, kad anksčiau negalėjo. Finansinė padėtis, karjera, sveikatos problemos: visa tai atideda vaikų klausimą. Kartais – iki paskutinės galimybės. Ir tai kelia rizikas: tiek medicinines, tiek emocines.
Yra ir kultūriniai pokyčiai – visuomenėje nyksta spaudimas turėti šeimą iki tam tikro amžiaus. Atsiranda daugiau palaikymo tiems, kurie renkasi netradicinius kelius. Bet kartu daugėja ir žmonių, kurie galiausiai lieka be vaikų, nors niekada to sąmoningai neplanavo.
Ar tai pavojus žmonijos tęstinumui?
Statistika rodo, kad gimstamumas krinta beveik visame pasaulyje. Kai kur – sparčiau nei bet kada. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Japonija ar Pietų Korėja, jau susiduria su realybe, kurioje daugiau karstų nei lopšių. Tai kelia iššūkių – nuo pensijų sistemos išlaikymo iki darbo jėgos trūkumo.
Tačiau tai nereiškia, kad žmonija nyksta. Ji keičiasi. Galbūt vietoj beprotiškos populiacijos augimo atsiras kokybės siekis: mažiau žmonių, bet daugiau galimybių. Kita vertus, yra šalių, kur gimstamumas išlieka aukštas – pavyzdžiui, Afrikos valstybėse.
Viskas priklauso nuo balanso. Jei per daug žmonių rinksis „childfree“ kelią, pasaulis tikrai susidurs su pokyčiais. Bet gal tai nėra tragedija, o naujas etapas? Galbūt žmonija ieško naujo būdo gyventi su mažiau, bet sąmoningiau.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti