Kasdien naudojama virtuvės priemonė, kur daugiau bakterijų nei ant tualeto dangčio

Daugelis žmonių kempinėles naudoja ne vieną savaitę. Jas išskalauja, kartais pavirina arba pakeičia tik tada, kai ši jau vos išlaiko savo formą. Atrodo, kad tai ekonomiška ir įprasta. Tačiau būtent kempinėlė dažnai tampa tuo objektu, kuriame gyvena daugiau bakterijų nei ant klozeto dangčio.

Šluostės tuo tarpu dažnai laikomos atsarginėmis. Jas naudojame stalui nuvalyti ar išsausinti stalviršį. Vis dėlto mokslininkai ir buities higienos specialistai vis dažniau rekomenduoja iš viso atsisakyti kempinėlių ir virtuvėje turėti bent dvi atskiras šluostes. Ir tai ne mada, o gana aiškiai pagrįsta logika.

Kuo kempinėlės tampa pavojingos

Kempinė turi porėtą struktūrą. Ji sugeria drėgmę ir sulaiko ją ilgą laiką. Būtent tokioje aplinkoje bakterijoms daugintis yra idealios sąlygos. Net jei ją gerai išskalaujate, jos viduje lieka drėgmės ir maisto likučių, o šiltas virtuvės oras dar labiau skatina bakterijų dauginimąsi.

Tyrimai rodo, kad vos per kelias dienas įprastoje kempinėlėje gali susidaryti milijonai mikrobų. Tarp jų dažnai aptinkamos ir tokios bakterijos kaip e.coli arba salmonelės, kurios kelia realią grėsmę sveikatai. Tą pačią kempinėlę naudojant keliems paviršiams valyti rizika tik didėja.

Be to, kempinėlės labai greitai ima skleisti kvapą. Net jei ją kasdien plaunate, po kelių naudojimų ji įgauna sunkiai apibūdinamą drėgną kvapą. Tai ženklas, kad joje jau vyksta aktyvus mikroorganizmų gyvenimas. Ir kad laikas ją mesti lauk.

Kodėl šluostės – geresnis sprendimas

Šluostės, ypač pagamintos iš mikropluošto, ne tik efektyviau surenka nešvarumus, bet ir greičiau džiūsta. O tai reiškia mažesnę terpę bakterijų dauginimuisi. Mikropluoštas turi savybę išvalyti paviršių net be chemikalų, todėl yra ir saugesnis naudoti, ypač kai kalba eina apie paviršius, kuriuose gaminamas maistas.

Turint dvi atskiras šluostes, galima palaikyti švaresnę ir aiškesnę virtuvės tvarką. Viena šluostė gali būti skirta tik indų nusausinimui ar valymui, o kita – stalviršiams ar kitoms darbo vietoms. Tai leidžia nesimaišyti skirtingiems nešvarumų šaltiniams ir užtikrinti, kad bakterijos iš vienos vietos nepersikels į kitą.

Dar vienas privalumas, kad šluostes galima reguliariai skalbti aukštoje temperatūroje. Skirtingai nuo kempinėlės, kuri greitai praranda formą ir tampa nebetinkama naudoti, šluostė gali atlaikyti keliasdešimt skalbimų. Be to, skalbiant kartu su kitais virtuvės tekstilės gaminiais, galima taupyti vandenį ir energiją.

Ką siūlo technologijos ir kaip tai pritaikyti namuoseModernūs buities sprendimai siūlo dar daugiau variantų. Šiandien galima įsigyti šluosčių, pagamintų iš antibakterinių medžiagų, kurios lėčiau sugeria kvapus ir neleidžia daugintis bakterijoms. Taip pat yra šluosčių, kurios keičia spalvą pagal paviršių tipą ar drėgmės lygį, padedančių išvengti painiavos.

Dar viena įdomi naujovė – UV dėklai šluostėms. Juose laikomos šluostės yra apšviečiamos ultravioletiniais spinduliais, kurie naikina bakterijas be papildomų chemikalų. Tai gali būti naudinga tiems, kurie vertina aukštą higienos lygį arba turi mažų vaikų.

Taip pat verta apsvarstyti specialius laikiklius, kurie leidžia šluostes kabinti atskirai, kad jos galėtų greitai džiūti. Kuo trumpesnis drėgmės buvimo laikas, tuo mažesnė tikimybė, kad šluostėje ims daugintis mikroorganizmai. Ir svarbiausia, verta nusistatyti paprastą rutiną, kada šluostes keisti ir skalbti.

Maži pasirinkimai, kurie lemia bendrą švarą

Virtuvės švara priklauso ne nuo to, kiek valote, o nuo to, kuo tai darote. Kempinėlės ilgą laiką buvo pagrindinis pagalbininkas, bet dabar akivaizdu, kad jos gali labiau pakenkti nei padėti. Jos sukuria saugią terpę bakterijoms ir dažnai skleidžia kvapus, kurių atsikratyti tampa vis sunkiau.

Tuo tarpu šluostės, ypač tinkamai naudojamos ir prižiūrimos, gali tapti ne tik alternatyva, bet ir kur kas efektyvesniu pasirinkimu. Dvi šluostės nėra papildomas darbas, o mažas pakeitimas, kuris turi didelį poveikį bendrai namų higienai.

Gera virtuvė, tai ne tik skanus maistas ar gražūs indai. Tai ir tyli švara, kurios nesimato, bet kuri jaučiama. Ir tam, kad ji būtų, kartais užtenka tiesiog pakeisti vieną įprotį.