Bijūnų grožis džiugins dvigubai ilgiau: atskleidžiama gudrybė, kad nė vienas bijūno žiedlapis nenukristų

Vos tik jie prasiskleidžia, daugelis neatsispiria norui jų parsinešti į vidų ir įkurdinti vazone. Tačiau dažnas nusivylimas ateina greitai – vos po kelių dienų žiedlapiai pradeda kristi, o stiebai liūdnai palinksta.

Nors bijūnai patys savaime nėra lepiausi gėlės, jų gyvavimo trukmė vazoje labai priklauso nuo pirmųjų kelių veiksmų. Net ir gražiausios kompozicijos netenka žavesio, jei augalas ima vysti jau po poros dienų. 

Tuo tarpu floristų patarimai rodo, kad kelios paprastos gudrybės gali pailginti bijūnų žydėjimą dvigubai. Paslaptis – nebrangi, nesudėtinga, bet reikalaujanti truputį dėmesio. 

Tinkamas pasiruošimas ir priežiūra padeda išlaikyti žiedus tarsi ką tik nuskintus, o žiūrint į tokią puokštę neįmanoma nesusišypsoti.

Ką būtina padaryti prieš merkiant bijūnus į vazą?

Norint, kad bijūnai ilgai išliktų gyvybingi, svarbiausia – teisingai apdoroti stiebus. Pirmasis žingsnis – įstrižas pjūvis. 45 laipsnių kampu nupjautas stiebas atveria augalui daugiau galimybių įsisavinti vandenį. 

Šį veiksmą verta atlikti tik su aštriomis žirklėmis ar sekatoriumi – nešvarūs ar bukesni įrankiai pažeidžia audinius, todėl stiebas greitai užsikemša.

Antras svarbus žingsnis – pašalinti apatinius lapus. Jie neturi likti po vandeniu, nes būtent ten prasideda puvimas. 

Bakterijos dauginasi greitai, o jos – pagrindinė priežastis, kodėl net gražiausi žiedai pradeda vysti jau po kelių dienų. Tiems, kurie nori dar geresnio rezultato, floristai rekomenduoja pažadinti bijūnus karštu būdu. 

Stiebo galas kelioms sekundėms panardinamas į verdantį vandenį – tai padeda atverti takus, ypač kai stiebas kietesnis arba turintis daugiau sulčių. 

Alternatyva – spirito ar acto tirpalas, kuris taip pat dezinfekuoja ir paruošia augalą geresniam vandens įsisavinimui.

Kaip prižiūrėti bijūnus vazoje?

Prieš pilant vandenį į vazą, būtina ją išplauti – ne tik nuo dulkių, bet ir nuo bakterijų, kurios gali būti likusios nuo ankstesnių puokščių. 

Gėles verta laistyti ne paprastu vandeniu iš čiaupo, o atvėsinta, virinto vandens porcija. Kuo mažiau priedų – tuo geriau žiedams.

Vanduo vazoje turėtų būti keičiamas kasdien, net jei atrodo, kad jis dar švarus. Kiekvieną kartą išplovus vazą iš naujo – mažiau šansų, kad joje vystysis mikrobai. 

Taip pat pravartu nuolat šalinti pageltusius ar nukritusius lapelius ir žiedlapius, kurie paspartina ir kitų dalių nykimą.

Ideali vieta bijūnų puokštei – ne ant saulėtos palangės ar šalia radiatoriaus, o šešėlyje, vėsesniame kambario kampe. Tamsesnė aplinka ir pastovi temperatūra užtikrina, kad žiedai neperkaistų ir lėčiau prarastų drėgmę.

Norint dar labiau prailginti jų gyvavimą, galima įpilti šlakelį acto bei šaukštelį cukraus – tai tarsi gėlių gėrimas, stabdantis bakterijų augimą ir suteikiantis papildomos energijos.