Buksmedžiai virsta šluotelėmis? Šis kenkėjas naikina želdinius, bet dar galite išgelbėti savo krūmus

Jos kerta greitai ir žiauriai – vieną dieną tankus, vešlus krūmas, kitą – sausos šakelės ir skylėti lapai. Daugelis sodininkų nustemba, kaip greitai viskas pasikeičia.

Šis kenkėjas išplito iš Azijos regionų – Kinijos, Korėjos, Japonijos – ir įsitvirtino Europoje, kur jo beveik niekas nesustabdo. Mūsų klimatas jam palankus, o natūralių priešų čia praktiškai nėra. 

Dėl to lervų plitimas gali būti masinis, ypač jei nesureaguojama laiku. Krūmai lieka be lapų, o kartais išsausėja net ir stipriausios šakos.

Vis dėlto net ir užpulti buksmedžiai dar gali būti išgelbėti. Jei pastebėti pirmieji požymiai, įmanoma atkurti krūmo gyvybingumą. Tam reikia nedelsti ir kuo greičiau imtis veiksmų, tuo daugiau šansų, kad žaluma sugrįš.

Kaip atpažinti ugniuko veiklą?

Vienas aiškiausių ženklų – žalsvai juostuotos vikšro formos lervos, kurios palieka skylėtus lapus, baltas gijas, o krūmas pradeda atrodyti lyg pradėjęs džiūvimo procesą. Gausus lapų pažeidimas – tik pradžia. 

Jei nesiimama jokių veiksmų, visas krūmas gali būti nuvalgytas iki kamieno. Be to, kai kurios šakos tiesiog nudžiūva, o kartais per kelias dienas gali žūti visas buksmedžių takas.

Pavojus dar didesnis, kai žiema būna švelni – tokiu atveju lervos išgyvena dirvoje ir atsinaujina pavasarį. Todėl pastebėjus, kad krūmas ima netekti lapų, atsiranda baltų gijų ar vikšrų – metas reaguoti. Delsti tiesiog negalima.

Ką daryti po lervų atakos?

Pirmas žingsnis – kruopštus valymas. Reikia pašalinti visus apgraužtus lapus, sausas šakeles, gijas. Geriausia tai daryti rankomis arba stipriu vandens srautu, pavyzdžiui, naudojant laistymo žarną. 

Svarbu ir tai, kas slypi po paviršiumi – verta perkasti žemę aplink krūmą, nes dalis lervų ten gali žiemoti. Jei krūme vis dar gyvena ugniuko vikšrai – reikia imtis papildomų veiksmų. 

Galima naudoti biologinius preparatus, kurie yra saugūs augalams ir aplinkai, arba pasitelkti naminės kilmės tirpalus, pavyzdžiui, česnakų ar aliejinių purškalų. 

Svarbiausia – pasiekti vidinę krūmo dalį, nes būtent ten dažnai slepiasi aktyvūs kenkėjai. Kai pavyksta suvaldyti invaziją, reikia įvertinti augalo būklę. Jei šakos visiškai sausos, būtina jas nugenėti iki sveiko audinio.

 Kartais tenka imtis ryžtingo kirpimo, tačiau buksmedis turi gebėjimą atsistatyti. Šviesą pasiekusios šakos skatina naujų lapų augimą, o kartu su tuo – ir viso krūmo stiprėjimą.

Kaip paskatinti atsigavimą?

Po gydymo labai svarbus maitinimas. Rekomenduojama tręšti buksmedį azotu praturtintomis trąšomis – jos skatina žaliosios masės atsinaujinimą. 

Trąšos turi būti paskirstytos tolygiai, o laistymas – saikingas, kad augalas nepradėtų pūti. Verta stebėti krūmą artimiausias savaites. Jei atsiranda nauji ūgliai – tai ženklas, kad buksmedis atsigauna. 

Reguliari priežiūra, purškimai, bei žemės ravėjimas – viskas prisideda prie sėkmės. Ir svarbiausia – kantrybė. Net nudžiūvęs krūmas gali atsigauti, jei tik gavo šiek tiek pagalbos.