Degalų kainos tiesiog sprogs: kainos kils iki neregėtų aukštumų, tai taps dyzelinių automobilių vairuotojų košmaru

Naujausios prognozės rodo, kad iki 2030 metų dyzelino kaina gali šoktelėti iki 2,5 euro už litrą. Nors šiandien kainų augimas atrodo nuosaikus, skaičiavimai rodo, jog jis vyksta nuosekliai, o pagrindinės priežastys jau aiškiai įvardytos.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) pateikta analizė rodo, kad būsimas kainų šuolis nėra atsitiktinis. Jam įtaką daro tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu jau priimti įstatymai, reglamentuojantys degalų apmokestinimą ir taršos mažinimo priemones. 

LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad tiek verslas, tiek vairuotojai turėtų šiuos pokyčius įvertinti jau dabar.

Ateityje brangstantys degalai neišvengiamai koreguos tiek žmonių vairavimo įpročius, tiek transporto priemonių pasirinkimą.

Mokesčiai – pagrindinė kainų augimo priežastis

Didžiausią poveikį dyzelino kainai iki 2030 metų turės ne naftos kainos, o valstybės mokesčių politika. Pirmiausia – palaipsniui didinami akcizai. 

Šiuo metu akcizas sudaro apie 0,52 euro už litrą, tačiau artimiausiais metais jis augs iki 0,66 euro. Be to, kartu su akcizu didės ir PVM suma, nes jis skaičiuojamas nuo visos galutinės sumos.

Tai reiškia, kad net jeigu naftos kainos išliktų stabilios, vien tik dėl mokesčių dyzelinas ir toliau brangs.

Naujas Europos Sąjungos reikalavimas

Nuo 2027 metų dyzelino kainą dar labiau kilstelės nauja ES emisijų prekybos sistema (ETS II). Pagal ją degalų tiekėjai turės pirkti aplinkos taršos leidimus, kurių kaina taip pat bus įtraukta į galutinę degalų kainą.

Pirmaisiais metais šis pokytis padidins dyzelino kainą apie 0,17 euro, o iki 2030 metų – net iki 0,54 euro už litrą. Galutinius kaštus už taršos leidimus sumokės vartotojai.

Biodegalų įtaka – minimaliai juntama

Nors visuomenėje dažnai kalbama apie biodegalų poveikį degalų kainoms, realybėje jų įtaka labai nedidelė. 

LAIEK skaičiavimais, pavyzdžiui, rapsų ar grūdų pagrindu gaminamų pirmosios kartos biodegalų įtaka sudaro vos 0,26 cento už litrą. Iki 2030 metų ši dalis sudarys vos apie 1 proc. bendros dyzelino kainos.

Pasak M. Nagevičiaus, dažnai klaidingai manoma, kad biodegalai kelia kainas. Tačiau didžiausią įtaką sudaro akcizai bei taršos leidimai, o ne biodegalų įmaišymas.

DAEI vienetai – dar vienas kainos dedamasis

Prie degalų kainos po truputį prisideda ir atsinaujinančios energijos vienetai (DAEI). Ši sistema veikia kaip subsidijų mechanizmas – įprastų degalų vartotojai netiesiogiai finansuoja elektromobilius ar biometanu varomas transporto priemones.

Šiuo metu DAEI sudaro iki 1 cento už litrą, tačiau iki 2030 metų ši dedamoji gali augti iki 10 centų. Tokį augimą lemia griežtėjantys ES reikalavimai dėl atsinaujinančių išteklių naudojimo transporte.

Akcizai gali būti koreguojami

Nepaisant bendros aiškios tendencijos, kainų augimo, M. Nagevičius neatmeta, kad ateityje gali būti priimti ir politiniai sprendimai, galintys paveikti akcizų dydį. 

Pavyzdžiui, jei kaimyninė Lenkija nedidins akcizų tokiu pačiu tempu, Lietuvos valdžia galėtų peržiūrėti tarifus, siekdama išlaikyti konkurencingas degalų kainas.

Vis dėlto tokie sprendimai būtų tik laikini. Ilgalaikė ES politika aiški - mažinti iškastinio kuro vartojimą, skatinti švarias alternatyvas, o tai reiškia viena – degalai pigesni tikrai nebebus.