Grėsmė Lietuvai auga: žvalgybos išvados apie Rusiją ir Baltarusiją kelia nerimą, suklusti turėtų visi

Žvalgybos ataskaita neduoda daug naujienų, situacija aplink mūsų šalį išlieka tokia pati, kaip jau kelerius metus: prasta ir menkai prognozuojama pagerėjimo kryptimi.

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas Elegijus Paulavičius patvirtina: „Konvencinės karinės grėsmės Lietuvai šiuo metu nėra, o jos tikimybė – maža.“ Tačiau tuo pat metu pripažįstama, kad jei karas Ukrainoje baigtųsi, Rusijos pajėgos, dabar sutelktos fronte, galėtų būti permestos prie mūsų sienų.

Pasak žvalgybos pareigūnų, svarbus rizikos veiksnys būtų Vakarų sankcijų Rusijai švelninimas. Tai leistų Maskvai vėl pasiekti trūkstamų komponentų modernių ginklų gamybai. Tokiu atveju prezidentas Vladimiras Putinas galėtų manyti, kad turi pakankamai resursų NATO spaudimui.

„Susiklosčius palankioms aplinkybėms Putinas tikrai gali nuspręsti išbandyti Aljanso ryžtą“, – teigia E. Paulavičius.

Rusija šiuo metu sėkmingai pertvarko savo ekonomiką į karo režimą, stato ginklų gamyklas, apeina sankcijas ir toliau investuoja į kariuomenės reformą. Faktinės karinės išlaidos, įskaitant slaptą biudžeto dalį, gali sudaryti iki 9 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. 

Tiesa, reikėtų prisiminti, kad Rusijos BVP dydžiu prilygsta Italijos ūkiui, o Europos šalys turi daug didesnį finansinį potencialą.

Ką gali padaryti Lietuva ir sąjungininkai?

Lietuvos ir kitų Baltijos šalių saugumo pagrindas, žvalgybos manymu, yra stipri nacionalinė kariuomenė ir platus sąjungininkų ratas. Kuo daugiau NATO narių įsitrauks į gynybos stiprinimą regione, tuo didesnė atgrasymo galia. 

Tai apima ne tik techniką ar karių skaičių, bet ir politinį ryžtą greitai reaguoti į galimus incidentus, net nelaukiant bendro NATO sprendimo.

„Ataskaitoje nėra panikos. Kalbama apie scenarijus – jei karas Ukrainoje sustotų, jei būtų atšauktos sankcijos, jei Rusija sėkmingai įgyvendintų karinius planus. Bet tai dar tik jeigu“, - pabrėžia premjeras Gintautas Paluckas.

Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis taip pat ragina išlaikyti pusiausvyrą: „Panikuoti neverta. Bet ir gyventi su rožiniais akiniais – naivu.“

Kiti pavojai: nuo diversijų iki Baltarusijos

2024 metais Rusija pradėjo taikyti diversijas ir bandymus pakenkti Vakarams netradicinėmis priemonėmis – nuo įsilaužimų iki fizinių atakų. Dalis veiksmų atliekami pasitelkus kriminalinį pasaulį, kurį vilioja lengvai uždirbami pinigai už sabotažą ar padegimus.

Lietuvoje, pasak žvalgybos, nėra patikimų įrodymų, kad incidentai, pavyzdžiui, Baltijos jūroje nutraukti kabeliai ar vamzdžiai, būtų tyčinės sabotažo akcijos. Tačiau tuo pačiu didėja „šešėlinio laivyno“ laivų srautai, jie gabeną sankcionuojamą naftą ir dujas, o prastos techninės būklės įranga kelia riziką incidentams.

Baltarusijos KGB taip pat tampa agresyvesnė – daugėja Lietuvos piliečių, sulaikytų šalyje dėl, atrodytų, smulkių pretekstų. Pakanka telefone rasti memą ar kritiką apie Lukašenką, ir žmogus gali atsidurti už grotų. Po to seka šantažas – siūloma bendradarbiauti ir teikti informaciją apie Lietuvą.

Kinijos vaidmuo – vis ryškesnis

Vienas esminių faktorių, leidžiančių Rusijai tęsti karą, yra Kinijos parama. Be jos ekonominio bendradarbiavimo ir technologinių komponentų tiekimo, Maskva neįstengtų išlaikyti dabartinio karo intensyvumo. E. Paulavičius sako tiesiai: „Be Kinijos Rusija karą tokiu mastu tęsti negalėtų.“

Tai reiškia, kad geopolitiniame lygmenyje saugumo riziką Baltijos regione kuria ne tik Rusijos agresija, bet ir globalių žaidėjų veiksmai – Kinijos ekonominis aktyvumas, Vakarų sankcijų laikymasis ir JAV vidaus politika.