Gydytoja apie karščius: mirčių skaičiai nuolat auga, bet daug kas vis dar numoja į tai ranka

Senjorė Regina Wegner ilgą laiką gyveno Vokietijoje, Diuseldorfe, vėliau grįžo į Vilnių, o pastaruosius dvejus metus gyvena senjorų namuose Vievyje, kur po nedidelį miestą keliauja elektriniu motoroleriu arba pėsčiomis, naudodamasi šiaurietiško ėjimo lazdomis.

Ar jos planus judėti po miestą koreguoja orų prognozės? Kaip pasakojo Regina, lauke mielai laiką leidžia, kol temperatūra neviršija 25 laipsnių – šios taisyklės laikosi nepriklausomai nuo amžiaus.

Nors gali palyginti gyvenimą skirtinguose miestuose, anot pašnekovės, būtent Vilnius, o dabar ir Vievis, ją sužavėjo savo žaluma, kuri būtina ne tik keičiantis klimatui, bet ir emocinei sveikatai.

Ar karštis turi įtakos jos pačios sveikatai? Anot senjorės, esant ekstremaliam karščiui ji jaučiasi nedarbinga, stengiasi kuo daugiau gulėti, jaučia energijos stygių, todėl šią vasarą vyraujanti oro temperatūra jai atrodo palanki – judėti lauke ne per karšta.

„Jei vaikystėje buvo gilios žiemos, dabar jau kitokios ne tik žiemos, bet ir vasaros. Šią vasarą apskritai sunku suprasti, kas vyksta su orais, tačiau vyresnio amžiaus žmonėms ar turintiems sveikatos problemų, jie išties palankesni nei nuolat svilinantis karštis – bent kol kas neturime tokių karščio bangų, su kuriomis kovoja kitos šalys“, – pasakojo „Gemma“ Vievio namuose įsikūrusi R. Wegner.

Karščio pasekmes pirmieji pajunta gydytojai

Per karščius kardiologijos skyriuose įprastai nelieka laisvų vietų. Kad vasaros metu padaugėja besikreipiančiųjų dėl kraujospūdžio svyravimų, pulso pokyčių, silpnumo, galvos svaigimo, pastebi ir šeimos gydytoja Renata Aleknienė.

Vis ilgiau trunkantys karščio periodai, visų pirma, pavojingi žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. „Širdies problemų turintys žmonės jautresni temperatūrų pokyčiams – kraujagyslės reaguoja į temperatūrą, plečiasi, o tuomet gali pasireikšti pulso bei kraujospūdžio svyravimai. Esant tikrai karštiems orams, sveikatos problemų turintiems pacientams tenka koreguoti vaistų, skirtų padidėjusio kraujospūdžio ligai gydyti, dozes. Svyruojant kraujospūdžiui, keičiantis pulso dažniui bei netekus skysčių – su prakaitu ar išgeriant nepakankamai vandens, gali sutrikti ir kraujo krešumo sistemos veikla – išaugti trombozių rizika, o ji pavojinga gyvybei“, – paaiškino R. Aleknienė.

Kas rodo, jog esant karščiams organizmas patiria rimtą stresą? Visų pirma, galvos skausmas, bendras silpnumas, širdies plakimo pojūtis, gausus prakaitavimas, pykinimas  ar vėmimas, o kartais – net alpimas.

Užklupus dideliems karščiams, sveikata gali sutrikti staiga – mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų tokiais periodais išauga maždaug 15–26 proc. Mokslininkų teigimu, birželio ir liepos mėnesiais Europą alinant karščio bangai 12 Europos miestų dėl klimato kaitos mirė 2300 žmonių. Karštis – ypač pavojingas ekstremalių orų reiškinys, kartu jis – tylusis žudikas, lemiantis paūmėjusias lėtines ligas arba staigų sveikatos pablogėjimą.

Kelia rimtą pavojų sveikatai

Staiga sutrikus sveikatai, gali padėti ne tik greita reakcija, bet ir draudimas – daugumą išlaidų už gydytojų konsultacijas, tyrimus ir simptomų gydymą galima padengti gautos draudimo išmokos lėšomis.

„Susidūręs su sveikatos problemomis, didesnės finansinės pagalbos žmogus gali tikėtis apsidraudęs papildomu kritinių ligų draudimu. Kartais užplūdus karščio bangai sveikata staiga pablogėja net tiems žmonėms, kurie anksčiau ja nesiskundė. Pavyzdžiui, ištikus miokardo infarktui ar insultui, būtų išmokėta draudimo sumos dydžio draudimo išmoka – ji galėtų tapti paspirtimi ne tik padengiant gydymosi išlaidas, bet ir kompensuoti sumažėjusias pajamas sveikstant“, – komentavo gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ Sveikatos draudimo produkto vystymo ir Rizikos vertinimo vadovas Rimgaudas Staigis.

Nors visuomenė ir verslas dar tik bando prisitaikyti prie karščio bangų, trumpinant pamokų ar darbo laiką, keičiant atostogų maršrutus į vadinamąsias „šaltostogas“, miestuose plečiant žaliuosius plotus, daugiau dėmesio skiriant pastatų projektavimui ir inžinerinėms sistemoms, karščio poveikis sveikatai vis dar vertinamas atsainiai, manant, jog didžiausias pavojus kyla vyresnio amžiaus arba lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms.

Anot R. Aleknienės, vienas didžiausių mitų, kurį išgirsta iš pacientų, įsitikinimas, kad besaikis buvimas saulėje užtikrins reikalingą vitamino D kiekį. Iš tiesų, bene daugiausia vitamino D žmogaus organizmui suteikia saulė, tačiau tiesioginiai saulės spinduliai kenkia odai, piktnaudžiavimas ja gali tapti piktybinių odos ligų priežastimi. Ilgai būnant kaitrioje saulėje kyla pavojus nudegti, patirti šilumos ar saulės smūgį. Ypač pavojinga esant karštiems orams automobilyje palikti vaikus ar gyvūnus. Tuomet, net ir kelios minutės ekstremaliame karštyje gali būti lemtingos.

Svarbiausias gydytojos patarimas esant karštiems orams – nuolat gerti vandenį. Tai pirmoji pagalba organizmui.

Jei svilinant karščiui, tenka dirbti lauke, tokiais atvejais būtina laikytis kelių svarbių taisyklių: reguliariai daryti pertraukas pavėsyje ar patalpų viduje, suvartoti pakankamai skysčių, pailsėti esant didžiausiai kaitrai, naudoti kuo natūralesnio pluošto, geriausia baltos spalvos galvos bei atvirų kūno vietų apdangalus.